Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedra skelbia Akademinio jaunimo kūrybos konkursą. Konkurse kviečiami dalyvauti visų pakopų studentai, gimnazistai ir 9–12 klasių moksleiviai, praneša VDU.

Konkursui prašome pateikti nepublikuotus tekstus, kurių bendra apimtis 100–350 poezijos eilučių arba 6 000–20 000 spaudos ženklų prozos. Tekstus prašome pateikti .doc, .docx ar .pdf formatais. Kūriniai turi būti pasirašyti slapyvardžiu. Atskirai nurodykite (pildydami anketą) vardą, pavardę, telefono numerį, el. pašto adresą ir kur studijuojate ar mokotės, rašoma pranešime.

Publikuotais laikomi kūriniai, kurie buvo viešai paskelbti: spausdintuose leidiniuose (knygose, žurnaluose, laikraščiuose ir pan.), interneto svetainėse, tinklaraščiuose ar naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose (pvz., „Facebook“, „Reddit“ ir kt.), viešai prieinamuose forumuose ar diskusijų platformose.

Tekstus prašome siųsti iki 2025 metų birželio 15 dienos el. pašto adresu eimante.koryte@vdu.lt.

Kūrinius vertins VDU Lituanistikos katedros sudaryta komisija. Konkurso laureatus paskelbsime rugsėjo pabaigoje literatūrinės popietės metu, į kurią bus pakviesti visi konkurso dalyviai. Laureatų tekstai bus išleisti atskira knyga.

Dalyvaudami konkurse, autoriai sutinka, kad jų kūriniai gali būti publikuojami be papildomo atlygio.

Akademinio jaunimo kūrybos konkursą Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros katedra pradėjo rengti 1993 metais (konkursai vyko beveik kasmet). Daugelį metų konkursą rėmė poeto Prano Lemberto šeima. Šio konkurso laureatais yra tapę Aistė Ptakauskaitė, Enrika Striogaitė, Giedrė Kazlauskaitė, Jurgita Butkytė, Aleksandra Fomina, Rimantas Kmita, Aleksas Kablys, Dainius Sobeckis ir kiti šiandien žinomi Lietuvos rašytojai bei literatai.

Pasiteirauti apie konkursą galite parašę el. paštu eimante.koryte@vdu.lt.

Vadovaujanti „Academia Dominorum“ partnerė, mokymų organizatorė Vilma Butrimaitė-Mikšionė, atlikusi tyrimą tema „Vadovavimo gebėjimų reikšmė vidinei organizacijos komunikacijai“, pastebi, jog šiuolaikiniai mokslininkai pripažįsta, kad darbuotojų įsitraukimas, aktyvus bendravimas atlieka lemiamą vaidmenį, vertinant bendrą organizacijos efektyvumą. Tačiau tam, kad iššauktų darbuotojų aktyvumą, reikalingas lyderis, vadovas, kuris gebėtų matyti daugiau, nei visi kiti ir mokėtų tinkamai valdyti esamą situaciją.

Vadovavimo esmė

„Atlikus tyrimą ar skaitant kitų atliktus tyrimus, man kyla tas pats klausimas: ar mes, žmonės, iš tikrųjų suprantame, ką reiškia būti vadovu? Ar mes suprantame, kad vadovavimas nėra tik titulų ir privilegijų rinkinys, bet visų pirma – atsakomybė už žmones? Ar mes šiandien iš tikrųjų suvokiame vadovavimo fenomeno esmę? Ar mes neapsiribojame tik paviršutinišku vadovavimo, kaip valdžios ir kontrolės konstrukto, suvokimu, pamiršdami, kad jo pagrindas – ryšys su žmonėmis?“, – klausimus kelia lektorė.

Jai susidaro įspūdis, kad šiais laikais neretai yra pamirštami esminiai dalykai: vadovavimo gebėjimai, kompetencijos, vidinė komunikacija, grįžtamasis ryšys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Tai ne tik terminai iš vadovėlių ar mokslinės literatūros, bet gyvi elementai, kurie formuoja organizaciją, – akcentuoja V. Butrimaitė- Mikšionė, – Tyrimo rezultatai, kuriais noriu pasidalinti, yra ne tik statistiškai reikšmingi, bet ir atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: asmeninis grįžtamasis ryšys įvertintas vos 2,8 balo iš galimų 5. Tai skaičius, kuris liudija gilų atotrūkį tarp vadovų ir darbuotojų. Kitaip tariant darbuotojai jaučiasi nematomi ir negirdimi, neįvertinti. Ir tai yra ne tik vadovų problema, bet ir mūsų visų“.

Anot jos, šiandien, kai technologinė pažanga lemia komunikacijos kanalų nuolatinį augimą ir įvairovę, paradoksaliai yra susiduriama su autentiško dialogo deficitu.

„Mes gyvename laikais, kai technologijos leidžia mums bendrauti akimirksniu, bet ar mes iš tikrųjų tai darome? Ar mes išklausome vieni kitų? Ar mes matome žmogų už ekrano, už pareigų aprašymo, už statistikos?“, – svarsto pašnekovė.

Pasikeitė situacija

Atlikdama tyrimą ji nustatė, jog bendravimas ir ryšiai yra svarbūs žmogaus socialinių poreikių patenkinimo elementai: didžiąją savo gyvenimo laiko dalį žmonės praleidžia bendraudami vieni su kitais, dalindamiesi įvairaus turinio – dalykinio ar asmeninio – informacija. Kalbant apie žmonių komunikaciją, V. Butrimaitės-Mikšionės teigimu, labiausiai norėtųsi išskirti verbalinės ir neverbalinės komunikacijos klasifikavimą. Anot jos, D. Vogel teigia, jog būtent neverbalinė komunikacija yra dominuojanti: verbalinė komunikacija sudaro vos 7%, balso intonacija – 38%, veido išraiškos – 55% visos komunikacijos.

„Tačiau ar šią teoriją galima taikyti ir šiandien, kai didžioji dalis mūsų visų bendravimo persikėlė į virtualią erdvę? D. Damean teigimu, internetas ir socialiniai tinklai iš esmės pakeitė ne tik žmonių tarpusavio santykius, tačiau ir erdvės bei laiko suvokimą, požiūrį į pasaulį, intelektualinį bei dvasinį gyvenimą. L. Cortelazzo teigimu, komunikacijos technologijų valdymas ir aiški lyderio vizija padeda sukurti veiksmingą bendravimą tarp darbuotojų, o tai skatina inovacijas ir efektyvumą“, – konstatuoja Vilma.

Anot jos, vertinant abstrakčiai, vidinė komunikacija – tik procesas, vedantis organizaciją tikslų link, tačiau greta to, sklandus informacijos judėjimas įmonėje yra viena iš priemonių didinti darbuotojų pasitenkinimą darboviete. V. Beniušis, lektorės teigimu, yra nustatęs, kad efektyviai valdoma vidinė komunikacija darbuotojams sukuria pasitikėjimo jausmą, saugumą, leidžia lengviau priimti pokyčius ir suprasti jų naudą, padeda susitapatinti su organizacija. Ši teorija paremia P. B. Abduraimi teiginį apie darbuotojų įsitraukimą – juk būtent susitapatinimas, savęs pripažinimas ir laikymas neatsiejama įmonės dalimi yra didžiausia paskata žmogui dirbti geriausiai, kaip jis gali, nes viskas, ką jis daro, turi gilesnę prasmę – tiesioginę naudą sau, asmeniškai.

„Tai, ką darbuotojai kalba už įmonės ribų, formuoja aplinkinių, suinteresuotųjų šalių nuomonę apie organizaciją. Todėl tampa vis labiau svarbu, kad įmonės vykdoma politika leistų darbuotojams pasijausti nepamainoma jos dalimi, prekinio ženklo ambasadoriais, kas yra unikali ir nepakeičiama komunikacijos su išoriniu pasauliu priemonė“, – sako V. Butrimaitė-Mikšionė.

Vadovams reikia nuolat tobulintis

Tyrimas parodė, kad vadovo gebėjimas suvokti ir tinkamai panaudoti savo įtaką bei įsipareigojimus organizacijai, atspindi darbuotojų pasitenkinimą darbu bei organizacinę kultūrą, motyvaciją ir įsitraukimą.

„Bet kaip tai padaryti, kai esame ne tik toli vieni nuo kitų pagal lokaciją, bet ir kai vaikštome tais pačiais koridoriais?“, – klausimą kelia lektorė.

Visais atvejais situacijose vadovauja žmonės, kurių kiekvienas skiriasi savo amžiumi, charakteriu, patirtimis, žiniomis, kompetencijomis, gebėjimu perteikti savo mintis, emociniu intelektu bei daugeliu kitų savybių.

J.Pellitteri savo straipsnyje „Emotional Intelligence and Leadership Styles in Education“ išskiria mokslininko Daniel Goleman mintis, kuris būtent emocinį intelektą įvardija kaip lemiantį vadovavimo braižo faktorių.

Tai, kad gerinant vadovų vadovavimo gebėjimus, tuo pačiu metu gerės ir vidinės komunikacijos procesai, pasak V. Butrimaitės-Mikšionės, parodė ir jos atlikto tyrimo rezultatai. Esminė darbo išvada – vadovo kompetencijos, patirtis, lyderio savybės, pasirinkti metodai tiesiogiai veikia įmonės vidinės komunikacijos procesą.

Apibendrinus tyrimo duomenis, galima teigti, kad vadovavimo gebėjimai daro tiesioginį teigiamą poveikį vidinei komunikacijai, kuomet vadovavimo gebėjimams didėjant vienu vienetu vidinė komunikacija didėja 0,803 (B = 0,803). Šiuo atveju, gerėjant vadovavimo gebėjimams, gerėja ir vidinė komunikacija. Tai reiškia, kad organizacija norėdama pagerinti vidinę komunikaciją, pirmiausia dėmesį turi skirti vadovavimo gebėjimams gerinti. Tai leistų organizacijai vienu kartu sustiprinti dvi šias reikšmingas sritis.

J. Ahuyahong tvirtina, jog vadovavimo gebėjimai yra lyderio mokėjimas paveikti savo sekėjus, t.y. pavaldinius, juos motyvuojant siekti tikslų, kuriant bendradarbiavimo santykius, kurie ne skaldytų, o sutelktų į komandinį darbą ir visa tai yra atskiras socialinės sąveikos procesas. Tam, kad įvaldytų šiuos gebėjimus, žmogus turi sugerti visas gyvenimiškas ir profesines patirtis, panaudojant jas asmeniniam tobulėjimui ir komandos vedimui į priekį. Ir bendras komandos pasiektas rezultatas, pašnekovės įsitikinimu, yra atspindys, pagrindinis rodiklis, kaip organizacijos lyderis sugeba tai padaryti.

„Manau, kad atsakymas slypi ne tik vadovų kompetencijų ugdyme, bet ir mūsų pačių sąmoningume, požiūrio keitime į darbuotojus. Vadovas turi matyti žmogų, išgirsti jo nuomonę, gebėti vertinti jį. Turime išmokti matyti kolegą, išgirsti jo balsą, kurti santykį, pripažinti jo vertę. Turime kurti tokią organizacinę kultūrą, kurioje kiekvienas jaustųsi svarbus ir reikšmingas, – sako V. Butrimaitė-Mikšionė, – Tik kurdami santykį, siekdami tikro, autentiško ryšio su žmonėmis, su kuriais dirbame, galime pasiekti ir aukštesnių vertinimų tyrimuose“.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl socialinių tinklų neigiamos įtakos jaunimui, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas įžvelgia ir saugumo rizikų kiniškoje platformoje „TikTok“. Jis svarsto, kad naudojantis trijų pakopų sistema būtų galima apriboti prieinamumą prie šio socialinio tinklo platformos, tačiau pabrėžia ir galimus iššūkius. 

„Kalbant konkrečiai apie nedemokratinių šalių socialinių medijų įtaką ir poveikį, turbūt daugiausiai nerimo matome su viena platforma, t. y. „TikTok“, kuris labai sparčiai ir agresyviai užkariauja vis didesnę rinkos dalį. (…) Didžiausias pavojus yra tame, kad vis daugiau ir didesnę dalį sudaro būtent nepilnamečiai, asmenys, vaikai iki 16-os metų. Mes tas rizikas matome, klausimas, kaip tas rizikas mes galėtume valdyti“, – trečiadienį Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos, Socialinių reikalų ir darbo bei Švietimo ir mokslo komitetų bendrame posėdyje sakė jis.

NKVC manymu, kai kurias „TikTok“ funkcijas būtų galima apriboti ir suvaldyti rizikas trimis būdais. Pavyzdžiui vienas iš žingsnių, svarsto V. Vitkauskas, galėtų būti administracinės nuobaudos ir tam tikri įpareigojimai platformos valdytojui. 

„Aišku, su šituo žingsniu problema yra tame, kad mes kalbame apie platformą, kuri yra komunistinės Kinijos ir poveikis jų veikimui turbūt yra nelabai didelis. Reglamentavimas ir jurisdikcija yra ne Europos Sąjungos (ES) ir ne JAV. Tai mes lūkestį turėti galime, bet ar jis bus atlieptas, rizikinga būtų (tikėtis – ELTA)“, –  kalbėjo V. Vitkauskas.

Antrasis būdas galėtų būti amžiaus ribojimas, pvz., kad socialiniu tinklu galėtų naudotis tik asmenys nuo 16-os metų. Vis dėlto, V. Vitkauskas tikina, jog norint tai pasiekti reikėtų asmens atpažinimo funkcijos, o tai gali sukelti papildomas rizikas.

„Problema su tuo yra tai, kad tada mes turėtume kalbėti apie autentifikavimą. Čia greičiausiai reikėtų ir dokumentų, ir biometrinių duomenų, tarkime, veido. Bet čia susiduriame su ta problema, kad mes turime duomenų apsaugos klausimą, kur tie duomenys patenka, kas juos administruoja ir kokias papildomas rizikas sukuriame sau ir savo visuomenei, savo piliečiams, kada jų duomenys patenka į nedraugiškų valstybių rankas“, – kalbėjo NKVC vadovas.

Trečiasis variantas – dalinis arba visapusiškas platformos apribojimas, kad asmens duomenys apskritai nepatektų į Kinijos rankas. 

„Ar tai būtų pereinamasis laikotarpis, reikalaujant įgyvendinti tam tikrus saugiklius, apie kuriuos aš minėjau dėl autentifikavimo, kad tie duomenys nepatektų į priešiškas rankas, ar nepereinamasis laikotarpis, čia turbūt mūsų Seimo apsisprendimo dalykas“, – sakė V. Vitkauskas.

Diskusijos apie socialinių tinklų neigiamą įtaką šalies jaunuoliams paskatino Prienų rajone kovo mėnesį nutikusi nelaimė, kai žuvo automobilio aušinimo skystį išgėrusi paauglė. Ta pačia medžiaga apsinuodijo ir 15-metis, dėl kurio gyvybės kovoja medikai.

Vis dėlto, kaip LRT aiškino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Kristina Janulevičienė, kol kas nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad gerti pavojingas medžiagas paauglius paskatino socialiniame tinkle pasirodžiusi informacija.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Taikomosios matematikos katedros prof. dr. Liepa Bikulčienė neseniai pradėjo vadovauti tyrėjų komandai, kuri turi padėti šiuolaikiniams mokytojams, dėstytojams ir studentams prisitaikyti prie DI keičiamos darbo rinkos.

KTU mokslinio projekto „Dirbtinis intelektas profesinio mokymo švietime“ tyrėjai bandys palengvinti švietimo atstovų ir studentų darbą, o projekto vadovė L. Bikulčienė sako, kad DI kartais bijoma be reikalo, rašoma KTU pranešime.

– Profesore, ką reiškia DI integravimas į profesinį mokymą, kuris yra orientuotas į darbuotojų praktinius įgūdžius? Kad netolimoje ateityje išmaniosios mašinos pakeis žmogaus atliekamą darbą, kad techninės užduotys pramonėje bus perimamos išmaniųjų mašinų?

– Daugiau tai reiškia, kad profesinio mokymo dėstytojai ir studentai turėtų būti geriau prisitaikę dabartinei darbo rinkai, kuri dėl naujųjų technologijų įtakos yra nuolat kintanti.

Kalbėdami apie DI profesinio mokymo švietime, pirmiausia turime atkreipti dėmesį į tai, kad profesinis mokymas daugiausia dėmesio skiria būsimųjų darbuotojų praktiniams įgūdžiams ir yra orientuotas į tai, kad kuo greičiau būtų parengtas specialistas paprastai darbinei veiklai. Profesinis rengimas labai glaudžiai susijęs su pramone, tad šių mokyklų studentai turi gauti tokių žinių, kurias iš karto galėtų pritaikyti praktiškai.

Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad DI taikymai profesinio mokymo švietime dar tik pradeda savo kelią, bet manau, kad jie bus labai aktualūs rengiant, pavyzdžiui, medžio apdirbimo specialistus, santechnikus, vairuotojus ir kt. įvairių pramonės sričių darbuotojus. Šiose srityse susiduriama su automatizavimu, kur žmogaus veikla papildoma ar pakeičiama DI.

Tačiau, nereikėtų baimintis dėl to, kad DI pakeis visą žmogaus darbą pramonėje ir paprastam darbininkui nebus ką veikti. Taip nebus, nes DI tik papildys ir palengvins žmogaus veiklą. Planuojama, kad DI galėtų pakeisti itin varginančias, fiziškai sunkias ar rutinines žmogaus užduotis.

Atsiras naujų profesijų, o kai kurios dabartinės, žinoma, išnyks, bet mes akcentuojame tai, kad DI ir žmonės gali dirbti kartu, papildydami vieni kitus. DI nepakeis žmonių, bet mokantys naudotis automatizuotomis sistemomis turės didelį pranašumą.

Tad profesinės mokyklos kaip tik ir yra ta vieta, kur turi būti atnaujinamos dabartinės studijų programos arba sukuriamos naujos, pritaikant jas rengti specialistus darbui su naujos kartos automatizuotais įrenginiais ir išmaniosiomis mašinomis, mokėti tas mašinas valdyti.

– Tarkime, kad turime viešojo transporto priemonės, pavyzdžiui, autobuso įrangą, suprogramuotą dirbti be vairuotojo. Kiek tai realu?

– Realu yra labai daug kas, ko imasi žmogaus protas. Ne taip seniai automobilius be vairuotojo galėjome priskirti tik fantastikos sričiai, bet pasaulyje jau yra sukurtų (pavyzdžiui, „Google“ ar „General Motors“) automobilių prototipų, galinčių riedėti gatvėmis be vairuotojo įsikišimo.

Tačiau tokių „protingų“ viešojo transporto priemonių, kuriomis keliautų per 30 ar per 50 keleivių vienu metu ir kurios plačiai galėtų važinėti mūsų gatvėmis be vairuotojų, manau, dar reikės palaukti.

Tai lemia ir sudėtinga autonominė technologija, ir jos valdymo principai, ir teisinės sistemos parengimas, kuris užtikrintų tam tikrą saugos ir saugumo lygį, numatytų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sąlygas bei žalos išmokų tvarką. Be to, turi būti aiškiai apibrėžta ir pačių gamintojų etika. Tad pradėti pirmiausia reikėtų nuo teisinių dalykų.

Tikrai pritarčiau dalinėms autonominėms sistemoms transporto priemonėse, kurios palengvintų vairuotojų darbą. Neretai avarijos įvyksta dėl vairuotojų kaltės: skubėjimo, neatidumo, pervargimo, nuolatinės įtampos kelyje, manau, kad naudojant DI, tokių dalykų būtų galima išvengti.

Pavyzdžiui, GPS pagalba būtų parinktas leistinas greitis, automatizuota sistema gebėtų atpažinti visus trikdžius, pasitaikančius kelyje, esant poreikiui, transporto priemonė galėtų lėtėti arba judėti greičiau, kad aplenktų kliūtis ir būtų išvengta avarijų. Bet kad visa tai veiktų ir sklandžiai, ir saugiai, manau, dar šiek tiek reikės palūkėti, nes, visų pirma, mes kalbame apie žmonių saugumo užtikrinimą.

– Pažvelkime į kitą sritį – ar DI galėtų būti taikomas, pavyzdžiui, stabdant klimato kaitą, atkuriant ekosistemas?

– Tikrai taip, ir tai jau daroma, vertinant palydovinius vaizdus. DI algoritmai turi galimybę ne tik greitai apdoroti didelius duomenų kiekius, bet ir nustatyti tam tikrus dėsningumus, o tai padeda specialistams daryti tikslesnes klimato kaitos prognozes, vertinti miškų gaisringumo ar su potvyniais susijusius padarinius.

DI pagalba galima sekti nykstančias laukinės gamtos rūšis ir užkirsti tam kelią. Pavyzdžiui, retų augalų ar nykstančių gyvūnų naikinimui, brakonieriavimui, kai visiškai neatsižvelgiama į jų populiaciją ir gyvūnai naikinamai tiesiog dėl savanaudiškų paskatų. DI gali aktyviai prisidėti ir prie miškų ekosistemos atkūrimo – tiek jūsų paminėtu gaisringumo atveju, tiek anksti nustatant neteisėtus miškų kirtimus ar kitus žalingos veiklos gamtoje atvejus.

Naudojantis DI algoritmais ir modeliais, gebančiais numatyti galimus klimato kaitos scenarijus, galima sukurti klimatui atsparią infrastruktūrą. DI yra labai vertingas visose srityse, jei tik jis naudojamas žmonijos labui.

– Kaip jūsų komandos kuriama DI pagrįsta sistema padės studentams, besimokantiems profesinėse mokyklose, geriau pasiruošti dabartinės darbo rinkos poreikiams?

– Pirmiausia dėstytojai, o po to ir studentai išmoks ar pagilins žinias, kaip naudojantis mažaisiais kompiuteriais, tokiais kaip „Raspberry Pi“, „Arduino“, atpažinti vaizdus realiuoju laiku, kaip įsisavinti bibliotekų, pvz., „GitHub“, dalijimosi procesais, kaip naudotis specifiniais naujausiais „Yolo“ modeliais ir kt. Labai svarbus aspektas yra ir gilesnis „Python“ programavimo žinių įgijimas.

Profesinės mokyklos neatlygintinai gaus mokymosi rinkinius, sudarytus iš jutiklių ir mažųjų kompiuterių. Įgūdžiai, kurių mokome, yra dabar aktualūs ir naudingi įvairiose sistemose, kurių pavyzdžių galima rasti labai įvairių.

Studentai ruoš individualius ir grupinius projektus tvarumo tema, kurie bus vertinami baigiamojoje projekto konferencijoje. Be to, bus sukurtas tinklas, jungiantis tokių darbų entuziastus, leidžiantis išlaikyti projekto tęstinumą.

Atsižvelgdamos į meno tyrimus vykdančių institucijų poreikį, Lietuvos mokslo taryba (LMT) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia papildomą kvietimą siūlyti meno doktorantūros temas.

Ankstesniame kvietime meno krypčiai doktorantūros vietų numatyta nebuvo, todėl šiuo kvietimu planuojama atrinkti iki dviejų valstybės finansuojamų menų doktorantūros vietų. Kviečiame muziejus, archyvus, kultūros ir kitas įstaigas bei organizacijas siūlyti temas, kurios galėtų tapti meno doktorantūros tyrimų pagrindu.

Siūlomų temų kryptys – menas ir jo tyrimai

Siūlomos temos turėtų būti susijusios su scenos ir ekrano menais, tokiais kaip muzika, teatras ar kinas, arba su vaizduojamaisiais menais – architektūra, daile ir dizainu.

Meno doktorantūros kvietimu siekiama rengti tyrėjus menininkus, gebančius kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus, ugdant jų gebėjimus ir skatinant kūrybinę bei mokslinę veiklą.

Atlikusi paraiškų ekspertinį vertinimą, LMT teiks ŠMSM siūlomų finansuoti doktorantūrų sąrašą.

Ministerijai priėmus sprendimą skirti finansavimą, dėl šių doktorantūrų vykdymo LMT sudarys finansavimo sutartis su mokslo ir studijų institucijomis. Doktorantus į konkurso būdu paskirtas doktorantūros vietas priims doktorantūros teisę turinčios institucijos iki spalio 1 dienos.

Kaip galima teikti temas?

Temų pasiūlymus galima teikti iki 2025 m. balandžio 30 d. 16 val. Įmonės, įstaigos ir organizacijos gali siūlyti vieną ar kelias temas, teikdamos atskirus temų pasiūlymus.

Gegužės mėnesio pradžioje paskelbus gautas temas, prasidės antrasis konkurso etapas, kuriame teikti paraiškas jau pasiūlytose ar naujose temose meno doktorantūros vietoms gauti kviečiamos mokslo ir studijų institucijos.

Teikti siūlymus galima čia.

Trečiadienį Kaune atidarytas vienas moderniausių lustų technologijų plėtros centrų Lietuvoje – KTU Lustų akademija. Čia bus kuriamos ir plėtojamos naujausios lustų technologijos, leisiančios kryptingai stiprinti Lietuvai ir regionui strategiškai svarbią puslaidininkių pramonę.

Kauno technologijos universiteto (KTU) laboratorijų centre „M-Lab“ įsikūrusios Lustų akademijos tikslas – sutelkti mokslo žinias, jaunuosius talentus ir infrastruktūrą, stiprinant Lietuvos puslaidininkių pramonės technologinius, mokslinius, švietimo ir inovacijų pajėgumus.

Akademijoje bus plėtojamos ir komercializuojamos aukšto patikimumo lustų kūrimo ir gamybos technologijos, atliepiančios šiandienos ir ateities regiono, verslo bei pramonės poreikius. Šio centro įsteigimas – tai reikšmingas žingsnis į priekį, Lietuvai siekiant įsitvirtinti tarp Europos puslaidininkių technologijų inovacijų lyderių, rašoma KTU pranešime žiniasklaidai.

„Lustų akademijos atidarymas – tai reikšmingas įvykis ne tik universitetui, Kaunui, bet ir Lietuvai, siekiančiai technologinio savarankiškumo puslaidininkių srityje. Tikiu, kad su šia akademija KTU pradeda rengti ateities inžinierius, kurių kuriamos pažangiausios technologijos pakeis žmonių gyvenimus į gerąją pusę. Tai indėlis į saugesnę, inovatyvią ir konkurencingą Lietuvos, o tuo pačiu ir Europos pramonę, ekonomiką bei mokslą“, – sakė KTU rektorius Eugenijus Valatka.

Aukščiausio lygio tyrimai Lietuvoje

KTU Lustų akademijos išskirtinumas – priklausymas „Europractice“ tinklui. Tai leidžia KTU mokslininkams, ekspertams, studentams ir verslo atstovams pasiūlyti pažangiausias lustų projektavimo technologijas iš pasaulinės rinkos lyderių, tokių kaip „Cadence“, „Synopsys“ ir „Siemens“.

Čia pat, „M-Lab“ laboratorijų centre, įrengtas itin griežtus reikalavimus atitinkantis ISO5 klasės švarusis kambarys atveria galimybes vykdyti aukščiausio lygio mokslinius tyrimus nanotechnologijų, lustų gamybos ir kitose Lietuvai strategiškai svarbiose srityse.

„Akademijoje vykdydami mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo programas, studentams ir verslo įmonių specialistams galėsime suteikti prieigą prie daugiau nei 20-ties pasaulyje pirmaujančių lustų gamintojų technologijų. Tai itin platus spektras – nuo specializuotų procesorių, didelės galios puslaidininkių, mikro mechaninių sistemų, fotonikos iki lanksčiosios elektronikos technologijų“, – teigia KTU Elektros ir elektronikos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Žilys.

Jo teigimu, turima infrastruktūra leidžia kurti nuo paprasčiausių iki sudėtingiausių lustų, juos realizuojant tiek kaip prototipus, tiek kaip galutinius produktus ar net paruošiant juos masinei gamybai.

Tokiu būdu Lietuvos ir užsienio verslo bei pramonės įmonėms, startuoliams atsiveria itin palankios galimybės mūsų šalyje efektyviai ir kokybiškai, remiantis aukščiausiais rinkos standartais, plėtoti puslaidininkių technologijas ir inovacijas.

Atsiveria ir tarptautinės galimybės

Anot M. Žilio, ypač daug dėmesio bus skiriama vystant glaudžius ryšius su medicinos, gynybos, aviacijos, automobilių ir energetikos pramonės įmonėmis. Taip pat vystomas bendradarbiavimas su Lietuvos ir užsienio mokslo institucijomis, tokiomis kai Tamperės, Arizonos universitetais ir Masačiusetso technologijų institutu.

Tuo pačiu, siekiant užtikrinti tvarią lustų pramonės plėtros ateitį Lietuvoje ir atliepiant vis augantį šios srities specialistų poreikį mūsų šalyje, KTU Lustų akademijoje bus skiriamas ypatingas dėmesys ateities ekspertų ugdymui, dar studijų metais į akademijos veiklas ir bendrus projektus su verslu įtraukiant atitinkamų specialybių studentus, taip suteikiant jiems galimybę dirbti su aukščiausius rinkos standartus atitinkančia įranga ir prisidėti prie reikšmingų regiono ir šalies pokyčių.

„Jau dabar susiduriame su šių specialistų trūkumu, prognozuojama, jog Lietuvoje artimiausiu metu reikės apie 2 tūkst. specialistų, išmanančių puslaidininkių projektavimą, gamybos pramoninę įrangą, procesus bei medžiagas , o jų poreikis ateityje tik augs, – teigia prof. M. Žilys.

Jo teigimu, siekiant tvaraus lustų pramonės vystymosi Lietuvoje, į akademijos veiklas bus įtraukiami tiek universitete jau dirbantys mokslininkai, inžinieriai, elektronikos ir kiti specialistai, tiek ir užsienio ekspertai.

„Stengsimės pritraukti naujų, aukščiausios kvalifikacijos šalies ir užsienio tyrėjų. Aplink pagrindinius lustų akademijos tyrėjus bursis ir jaunieji mokslininkai, doktorantai, magistrantai. Tokiu būdu bus sudarytos optimalios sąlygos kelti specialistų kompetencijas ir ugdyti jaunąją, į lustų taikomuosius mokslinius tyrimus orientuotą, mokslininkų kartą“, – teigia KTU prof. M. Žilys.

Lietuvos švietimo įstaigoms susiduriant su vadovėlių stygiumi, mokyklos vis dažniau į pagalbą pasitelkia skaitmenines mokymo priemones. Skaitmeninės mokymo aplinkos „EDUKA klasė“ duomenimis, šiemet stebimas išaugęs vartotojų aktyvumas.

Savo ruožtu Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas akcentuoja, kad nors programų atnaujinimas buvo būtinas, tačiau įgyvendinimo procesas parodė sistemines spragas.

„Lietuvoje programų atnaujinimą atliko ekspertai, bet vadovėlių leidyba nebuvo sinchronizuota. Leidyklos neturėjo pajėgumų, todėl vadovėlių trūksta iki šiol, kyla nemažai praktinių sunkumų, būtinos skaitmeninės mokymosi priemonės“, – pranešime cituojamas Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

Mokytojai taip pat akcentuoja, kad vadovėlių autoriams tenka ne tik kurti turinį, bet ir derinti jį su netiksliai suformuotomis programomis. Dėl to skaitmeninės mokymosi priemonės tampa ne papildoma, o pagrindine darbo priemone.

Ši tendencija atsispindi ir statistikoje – „EDUKA klasė“ duomenimis, šiais metais vartotojų aktyvumas išaugo 36 proc., o lyginant su 2023–2024 mokslo metais, bendras vartotojų skaičius padidėjo 24 proc.

„Mišrus mokymas – spausdinto ir skaitmeninio turinio derinimas – tapo šiuolaikinės mokyklos kasdienybe. Ypač aktyviai skaitmeninis turinys naudojamas 1, 2, 4 ir 6 klasėse“, – sako „Ateities pamoka“ turinio grupės vadovė Jūratė Mikulevičiūtė.

Pasak jos, jau antrus metus iš eilės platformoje populiariausiais dalykais išlieka matematika ir lietuvių kalba. Taip pat itin išaugo greitojo pasitikrinimo užduočių naudojimas – jų aktyvumas padidėjo net 33 proc.

ELTA primena, kad dar 2023 metų rudenį nelyginių klasių moksleiviams pradėjus mokytis pagal atnaujintas ugdymo programas, mokytojai atkreipė dėmesį į naujų vadovėlių trūkumą.

Reaguodama į nusiskundimus, Vyriausybė praėjusių metų sausį priėmė sprendimą dvigubinti lėšas skaitmeninio ugdymo plėtrai. Taip pat nuspręsta vadovėliams ir mokymo priemonėms, įskaitant ir skaitmenines, skirti beveik 29 mln. eurų.

Šiais metais vadovėlių įsigijimui papildomai skiriama maždaug 10 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad per 2023–2024 m. laikotarpį leidyklos išleido daugiau nei 200 pagal naujas programas parengtų vadovėlių ar jų dalių.

Visuomenės pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms skirtą mobiliąją programėlę LT72 per pirmąjį mėnesį atsisiuntė beveik 62 tūkst. gyventojų, tikimąsi, kad iki metų pabaigos ja naudosis 100 tūkst. vartotojų, skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM).

„Šių metų kovo 10 dieną programėlė pristatyta žiniasklaidai ir visuomenei bei yra pasiekiama visiems „App Store“ ir „Google Play“ vartotojams, o ją jau atsisiuntė beveik 62 tūkst. gyventojų. Pagal projektą, šių metų pabaigoje užsibrėžtas tikslas turėti ne mažiau 100 tūkst. programėlės vartotojų“, – teigiama BNS perduotame ministerijos komentare.

„Apskritai sau keliame gana ambicingą tikslą – ženklas LT72 ir juo pavadinta mobilioji programėlė ir interneto svetainė, kuri yra pagrindinis informacijos šaltinis apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, ateityje turi tapti žinomi kiekvienam šalies gyventojui“, – sako VRM.

Anot ministerijos, pristačius programėlę, prasidėjo jos reklamos kampanija – šiuo metu ji vykdoma regioninėje žiniasklaidoje, taip pat suplanuota komunikacija socialiniuose tinkluose, vaizdo klipų transliacija televizijoje, didžiųjų miestų viešajame transporte, bus organizuojami renginiai bendruomenių lyderiams.

VRM teigimu, programėlėje galima rasti ne tik naudingos informacijos, bet ir interaktyvų Lietuvos žemėlapį su perspėjimo sirenų, kolektyvinės apsaugos statinių, priedangų tinklo ir gyventojų surinkimo punktų duomenimis, taip pat atlikti žinių testą.

Pagrindinis mobiliosios programėlės turinys su interaktyviu žemėlapiu veikia ir be interneto, mobili programėlė pritaikyta ir asmenims su negalia.

Anot ministerijos, ateityje planuojama, kad per programėlę bus galima gauti ir perspėjimo pranešimą apie gresiantį pavojų, šis funkcionalumas papildys kuriamą daugiakanalę gyventojų informavimo ir perspėjimo sistemą, kurios įdiegimui numatyta skirti 5,5 mln. eurų.

„Ši sistema vienu metu, centralizuotai ir visais turimais informavimo kanalais ateityje perspėtų gyventojus apie galimas grėsmes“, – teigia VRM.

Programėlės sukurta vykdant Europos Komisijos finansuojamą projektą, kuriuo siekiama gerinti Lietuvos visuomenės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir didinti jos informuotumą civilinės saugos srityje, ugdyti savisaugos kultūrą.

Programėlė LT72 sukurta praėjusių metų pabaigoje, šių metų pradžioje programėlė buvo papildomai išbandyta, siekiant pašalinti techninius trūkumus.

Kaip rašė BNS, septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų jaučiasi nepasirengę ekstremalioms situacijoms, rodo ketvirtadienį paskelbta visuomeninio transliuotojo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

21 proc. respondentų nurodė tokioms situacijoms manantys esą pasirengę, o 9 proc. nežino arba neatsakė.

Dirbtinis intelektas (DI) nepastebimai keičia kasdienį žmogaus gyvenimą ir tampa neatsiejama šiuolaikinių technologijų dalis. DI neaplenkė ir medicinos srities, kurioje pamažu įsitvirtina pagalbininko vaidmenyje. Apie pokyčius medicinoje pasakoja KTU profesorius, DI srities ekspertas Vidas Raudonis.

„DI metodai šiandien papildo medicinos sritį, leisdami greičiau ir objektyviau analizuoti bei nustatyti subtilius atvejus didžiuliuose duomenų srautuose. Tai ypač svarbu, kai specialistams tenka priimti sprendimus su ribotu laiku, pavyzdžiui, kai pacientų srautai yra dideli, o gydytojai dirba su papildomais uždaviniais, tokiais kaip medicininių įrašų pildymas“, – pranešime žiniasklaidai sako Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) DI srities ekspertas prof. dr. V. Raudonis.

Jo teigimu, šiandien DI technologijos jau yra plačiai taikomos skaitmeninių vaizdų analizėje – nuo rentgeno spindulių iki magnetinio rezonanso (MR). DI gebėjimas apdoroti ir analizuoti šiuos vaizdus leidžia greitai pateikti tikslią informaciją, kurią lengvai interpretuoja gydytojai. DI metodai taip pat siekia atkartoti žmogaus, specialisto, atliekamą diagnostikos procesą.

Pavyzdžiui, patologai analizuoja histologinius audinių mėginius, kad nustatytų vėžinių ląstelių buvimą. Kompiuteriniai metodai remiasi vizualiniais požymiais ir gali atlikti šią užduotį per kelias sekundes, kai žmogus šiam procesui gali skirti apie 5 minutes.

„Šiandien DI jau analizuoja skaitmeninius vaizdus ir tiksliai nustato vėžines ląsteles, pateikdamas statistiką apie jų išsidėstymą. DI metodai sėkmingai lyginami su tradiciniais diagnostikos metodais, dažnai jie ne tik pasiekia, bet ir lenkia juos. Tokiu būdu DI ne tik paspartina diagnostikos procesą, bet ir užtikrina aukštą tikslumą, padedant gydytojams priimti geresnius sprendimus“, – pasakoja KTU profesorius.

Jo teigimu, sveikatos priežiūros įstaigos kaupia didelius pacientų sveikatos duomenų kiekius.

„DI puikiai apdoroja didelius kiekius informacijos. Tai gali padėti nustatyti ligą ar užkirsti kelią jos vystymuisi“, – tvirtina DI srities ekspertas V. Raudonis. Tokia analizė leidžia medicinos įstaigoms iš anksto nustatyti riziką ir imtis prevencinių priemonių, užtikrinant geresnį pacientų gyvenimo kokybės palaikymą.

Nors šiuo metu DI nėra tiesiogiai naudojamas robotų valdymui chirurgijoje, jis atlieka svarbų vaidmenį kaip pagalbinė technologija, gerinanti vaizdų aiškumą ir tikslumą operacijų metu.

„DI gali pagerinti vaizdo ryškumą, paryškinti svarbius objektus ir padėti chirurgams geriau įvertinti operacijos eigą. Šiuo metu robotai chirurgijoje dažniausiai naudojami kaip manipuliatoriai, leidžiantys chirurgui atlikti subtilius judesius per atstumą – tai ne tik pagerina operacijų tikslumą, bet ir sumažina chirurgų kontaktą su pavojingomis medžiagomis, tokiomis kaip radioaktyviosios, kas ypač svarbu tam tikrose procedūrose“, – sako KTU ekspertas V. Raudonis.

Pasak jo, viena iš pagrindinių problemų, susijusių su DI taikymu medicinoje, yra šių technologijų sprendimų aiškinamumas.

„Dažnai DI priima sprendimus, kurių žmogus negali pilnai paaiškinti. Tai kelia pasitikėjimo klausimų – jei gydytojai ir pacientai nesupranta, kaip DI priėmė tam tikrą sprendimą, tai gali sumažinti jų pasitikėjimą šia technologija“, – teigia KTU EEF profesorius.

V. Raudonis sako, kad užtikrinti DI objektyvumą yra sudėtinga, mat jis yra užprogramuotas pateikti atsakymą bet kokiu atveju, net jei informacija neatitinka realybės.

„Todėl šiai dienai, nors DI ir padeda medicinos srityje, tai dar tikrai nėra pakankamai patikima technologija“, – pabrėžia KTU ekspertas.

Nuo kitų metų mokiniai lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino kalbėjimo užduočiai galės ruoštis 25 ar 30 minučių, sako švietimo ministrė Raminta Popovienė.

„Dabar diskutuojama, ar tai galėtų būti penkios, ar tai galėtų būti 10 minučių, nes iki 25 minučių arba iki 30-ies. Tas prailginimo laikas, jis irgi turi tam tikrų padarinių dėl labai išsitęsimo egzamino pačio ir vertinimo“, – radijo stoties „M-1“ Informacijos tarnybai ketvirtadienį sakė ministrė.

Pasak jos, tiek moksleiviai, tiek lietuvių kalbos mokytojai išsakė pastabas, jog dabar esantis 20 minučių pasiruošimo laikas yra per mažas.

Ministrės teigimu, toks sprendimas nebuvo priimtas anksčiau, nes iki vasario mėnesį vykusios egzamino dalies nesulaukta pastabų.

Kaip rašė BNS, nuo šių metų valstybinis brandos egzaminas skaidomas į dvi dalis, taikant išimtį pernai tarpinius patikrinimus laikiusiems vienuoliktokams.

III gimnazijos klasėje laikoma egzamino pirmoji dalis, kurioje gautas rezultatas sudaro 40 proc. brandos egzamino rezultato, ir IV gimnazijos klasėje laikoma antroji dalis, kurios rezultatas sudaro 60 proc. galutinio rezultato.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks gegužės 30 – birželio 20 dienomis.

Joje, kaip skelbė Nacionalinė švietimo agentūra, pirmas valstybinių brandos egzaminų dalis laikys daugiau nei 29,3 tūkst. vienuoliktokų, o antras valstybinių brandos egzaminų dalis – per 27 tūkst. dvyliktokų.

R. Popovienės teigimu, planuojama ir daugiau brandos egzaminų pakeitimų, tačiau jie būtų galimi tik po dvejų metų.

„Planuojame tuomet, kai birželio mėnesį yra labai įtempti grafikai, vyksta labai daug egzaminų, planuojame sutrumpinti mokslo metus penkiomis dienom penktų, dešimtų klasių moksleiviams“, – sakė ji.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) atrinks iki 30 lietuvių studentų stažuotėms Jungtinių Valstijų Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) mokslinių tyrimų centruose kitąmet.

Kaip ketvirtadienį pranešė LMT, studentų paraiškų trečiąkart rengiamam stažuočių konkursui laukiama iki gegužės 26 dienos, dalyvauti gali ir užsienyje studijuojantys lietuviai.

Stažuotėms, vyksiančioms 2026 metų sausio–gegužės ir birželio–rugpjūčio mėnesiais, LMT planuoja atrinkti iki 30 studentų, po 15 kiekvienam laikotarpiui.

Kaip pažymi LMT, gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos programų studentams konkursu sudaroma išskirtinė galimybė vykdyti mokslinius tyrimus kosmoso technologijų srityje.

Stažuotes jie galės atlikti NASA mokslinių tyrimų centruose, kaip Ameso tyrimų centras Kalifornijos Silicio slėnyje, Godardo skrydžių centras Merilande, Džonson kosmoso centras Hiustone.

Pasak LMT pirmininko Gintaro Valinčiaus, galimybė stažuotis NASA tyrimų centruose yra tikslinga investicija į jaunųjų Lietuvos mokslininkų augimą ir šalies dalyvavimą tarptautinėse mokslo ekosistemose.

„Ši išskirtinė patirtis leidžia studentams ne tik įgyti unikalių žinių ir praktinės patirties, bet ir užmegzti svarbių profesinių ryšių, plėsti akiratį bei grįžti į Lietuvą su žiniomis, kurios, tikiu, reikšmingai prisidės prie šalies mokslo ir inovacijų plėtros“, – pranešime cituojamas G. Valinčius.

LMT duomenimis, šiuo metu į NASA pavasario stažuotes yra išvykę dešimt studentų, dirbančių įvairiose srityse – nuo kosminių misijų planavimo iki gyvybės paieškų Marse ir tvarios gyvybės palaikymo technologijų kūrimo.

Lietuva NASA studentų tarptautinių stažuočių programoje dalyvauja nuo 2014 metų, šioje programoje iš viso dalyvauja 11 valstybių.

Gegužės 5 dieną viena pirmųjų vaizdo skambučių ir susirašinėjimo programėlių – „Skype“ bus išjungta visiems laikams. „Microsoft“ oficialiai nutraukia programos veikimą ir ragina žmones pereiti prie kitų nemokamų sprendimų.

Prieš daugiau kaip 20 metų pasirodžiusi viena pirmųjų vaizdo skambučių programėlių pasaulyje – „Skype“ – sukurta visai netoli Lietuvos. 2003 metų rugpjūtį Švedijos ir Danijos verslininkai Niklas Zennstrom ir Janus Friis kartu su keturiais programuotojais iš Estijos pristatė pirmąją „Skype“ versiją.

„Tuo metu „Skype“ buvo tikra revoliucija skaitmeninių sprendimų rinkoje, nes pasiūlė nemokamus skambučius internetu su VoIP (angl. voice over Internet Protocol) technologija. Ši programėlė akimirksniu tapo populiaria alternatyva brangiems tarptautiniams skambučiams. „Skype“ populiarumas dar labiau išaugo, kai po kelerių metų pristatė vaizdo skambučių galimybę. Pastaraisiais metais ja kasdien naudojosi daugiau kaip 40 milijonų žmonių visame pasaulyje“, – pranešime žiniasklaidai pažymėjo Mindaugas Rauba, „Bitės“ technologijų direktorius.

Bendravimo revoliucija

Nors „Skype“ padarė didelį proveržį, galiausiai šią programą pralenkė konkurentų sprendimai, siūlantys daugiau inovacijų ir integracijų su kitomis programomis.

„Ilgą laiką ši programa buvo laikoma inovatyvia, tačiau ją įsigijusi „Microsoft“ savo prioritetus nukreipė į tuo metu pažangesnį savo vystomą sprendimą – „Teams“. Tuo pačiu rinkoje jau vyko arši konkurencija – tokie sprendimai, kaip „Zoom“ ar „WhatsApp“, taip pat sparčiai reagavo į besikeičiančius žmonių bendravimo įpročius“, – prisimena M. Rauba.

Pasak jo, šiuo metu žmonės ne tik rašo žinutes ar skambina – bendravimas vis dažniau vyksta per vaizdo skambučius, grupinius pokalbius, bendrinant ekraną ar net dalijantis failais realiuoju laiku. Visa tai reikalauja ne tik gero interneto ryšio, bet ir sklandžios integracijos su kitomis platformomis, ko nebegalėjo pasiūlyti „Skype“.

Pamažu „Skype“ prarado vartotojų dėmesį, o „Microsoft“ pagrindiniu vaizdo skambučių ir susirašinėjimo sprendimu liko „Teams“. Todėl suprantama, jog nutraukdama „Skype“ veiklą, savininkė rekomenduoja pereiti būtent prie šios bendradarbiavimo platformos, pritaikytos tiek verslui, tiek asmeniniam naudojimui.

„Šiuo metu „Skype“ naudotojai turi galimybę pereiti prie nemokamos „Teams“ versijos, kuri siūlo daugelį pagrindinių funkcijų. Prisijungus prie „Microsoft Teams Free“ su tais pačiais „Skype“ prisijungimo duomenimis, visi kontaktai ir pokalbių istorija bus automatiškai perkelti, tad galima tęsti įprastą bendravimą su draugais ar artimaisiais“, – sako „Bitės“ technologijų direktorius.

Nenorintys pereiti prie programos „Teams“ gali atsisiųsti arba ištrinti visus savo „Skype“ duomenis iki 2026 metų sausio. Vėliau visi „Skype“ likę duomenys bus automatiškai ištrinti.

Svarbiausia – geras ryšys

Besidairantiems kitų „Skype“ alternatyvų, M. Rauba siūlo atkreipti dėmesį į savo naudojamus įrenginius.

„Apple“ ekosistemos naudotojai gali rinktis nemokamą „FaceTime“, o „Android“ – „Google Meet“. Šios programėlės užtikrina kokybiškus vaizdo ir garso skambučius, leidžia lengvai bendrauti, organizuoti susitikimus ar dalintis ekranu. Vis labiau populiarėja ir „Zoom“, kuri pandemijos metu tapo vienu pagrindinių įrankių tiek darbui, tiek asmeniniam bendravimui – ši platforma iki šiol išlieka itin mėgstama dėl savo lankstumo ir paprasto naudojimo“, – pataria ekspertas.

Tarp kitų populiarių pasirinkimų gali būti ir šiuo metu plačiai naudojamos kitos nemokamos bendravimo programėlės „WhatsApp“ bei „Facebook Messenger“. Jos siūlo ne tik greitą susirašinėjimą, bet ir aukštos kokybės vaizdo skambučius, leidžiančius bendrauti tiek vienas su vienu, tiek grupėmis. Pašnekovas pažymi, kad svarbiausias visų šių sprendimų pamatas – kokybiškas interneto ryšys.

Penkios Lietuvos aukštosios mokyklos sutarė skirti milijoną eurų jų naudojamai mokslo, studijų, veiklos ir procesų valdymo informacinei sistemai atnaujinti.

Kaip antradienį pranešė Vilniaus Gedimino technikos universitetas „Vilnius Tech“, susitarimą dėl EDINA EBS sistemos atnaujinimo balandžio 25-ąją pasirašė šios aukštosios mokyklos ir Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sporto universiteto, Mykolo Romerio universiteto bei Lietuvos inžinerijos kolegijos vadovai.

1 mln. eurų vertės projektas bus įgyvendintas iki 2026-ųjų pavasario.

Vykdant projektą bus atnaujinama ir aukštųjų mokyklų poreikiams pritaikoma personalo, finansų ir darbo užmokesčio procesų bei informacijos valdymo sistema EBS. Be jos, EDINA sudaro dar dvi informacinės sistemos „PeopleSoft“ ir AIS.

Pasak EIDINA valdybos pirmininko Justino Rastenio, atnaujinimas reikalauja didelių investicijų, nes reikia išlaikyti istorinius duomenis ir pritaikyti aukštųjų mokyklų naudojamus sprendimus prie naujos sistemos versijos, tuo metu studijų procesas vyksta nenutrūkstamai.

„Atnaujinimas reikalingas ir dėl to, nes dabartinė sistemos versija neleidžia naudoti naujausios duomenų bazės, aplikacijų serverio versijos, todėl kyla kibernetinio saugumo grėsmės ir rizika nebegalėti naudotis sistema dėl versijų nesuderinamumo“, – pranešime cituojamas J. Rastenis.

„Džiaugiamės, kad atėjo momentas, kai projektas, apie kurį daug metų buvo kalbama, kurį ilgai derinome ir planavome, pasiekė dienos šviesą“, – pažymėjo jis.

Anot „Vilnius Tech“, paskutinį kartą EBS sistema buvo atnaujinta daugiau nei prieš dešimt metų, 2019-aisiais buvo įdiegti tik programinės įrangos saugumo ir operacinės sistemos atnaujinimai.

Sistema taip pat neleidžia užtikrinti reikalavimų dėl integracijų su išorinėmis valstybinėmis sistemomis ir registrais įgyvendinimo, apsunkina sistemos palaikymą ir jos priežiūrą“, – pasakoja EDINA jau 6 m. administruojančio ITSC vadovas.

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų palaiko idėją drausti pirmų-dešimtų klasių moksleiviams mokyklose naudotis telefonais, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa.

Kaip trečiadienį pranešė nacionalinio transliuotojo portalas, už tokį draudimą pasisakė 67 proc. respondentų.

Dar ketvirtadalis (26 proc.) apklaustų gyventojų tokiam siūlymui nepritarė, o 6 proc. – neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Anot LRT, dažniau draudimui pritaria vyresni nei 50 metų žmonės, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, pensininkai, respondentai, kurie turi 7–12 metų vaikų.

Nepritaria tokiam draudimui labiau jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su didžiausiomis (virš 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, vadovai bei besimokantis jaunimas, kitų tautybių gyventojai.

Reprezentatyvią apklausą Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko balandžio 5–19 dienomis. Apklausta 1015 Lietuvos gyventojų, tyrimas vyko 111 atrankos vietų.

Tyrimo metu papildomai buvo apklausti 15–19 metų moksleiviai visoje Lietuvoje – iš viso 109 respondentai. Mobiliųjų telefonų draudimui mokyklose pritarė tik trys iš dešimties (29 proc.) apklaustų moksleivių, du iš trijų (66 proc.) tam nepritarė, o 5 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Kaip skelbė BNS, Seimas kovą po pateikimo pritarė dviem siūlymams dėl telefonų draudimų moyklose.

Pagal „valstiečių“ projektą, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas mokykloje ne ugdymo tikslu būtų draudžiamas, išskyrus išimtinius atvejus, kurie būtų nustatyti mokyklos informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo tvarkoje.

Antruoju – konservatorių – projektu siūloma asmeniniais mobiliaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais, išmaniaisiais laikrodžiais ir kitais išmaniaisiais įrenginiais mokyklose neleisti naudotis 1–10 klasių moksleiviams.

Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė yra sakiusi, kad įstatyme nereikėtų įtvirtinti tokio draudimo. Anot jos, šiuo metu yra suburta darbo grupė, kuri rengia mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose tvarką. Ji galėtų įsigalioti nuo artėjančio rugsėjo.

Už aktyvią studentišką veiklą ir akademinius pasiekimus 2024/2025 m. m. pavasario semestrą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentams konkurso būdu paskirtos vardinės stipendijos.

UAB „Pirmas žingsnis“ vardinė stipendija paskirta Slaugos fakulteto III kurso studentei Miglei Truncaitei.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ paprašė šios įmonės steigėją ir vadovą Algimantą Astrauską pakomentuoti, kas lemia geranorišką dėmesį studijuojančiam jaunimui, kai to dėmesio, deja, stokoja kur kas didesnės ir finansiškai pajėgesnės už „Pirmą žingsnį“ firmos.

– Studijuojančiam jaunimui vardines stipendijas skiriame jau keletą metų. Iš pradžių jos atitekdavo įvairių Kaune veikiančių universitetų studentams, tačiau pastaraisiais metais metus mūsų dėmesys krypsta į LSMU Slaugos fakultetą. „Pirmo žingsnio“ vardinė stipendija nereiškia, kad ją gavęs studentas vėliau turės ateiti pas mus dirbti. Anaiptol, mums slaugos specialistų nereikia.

Galiu paminėti ir tai, jog antrą kadenciją, kuri trunka penkerius metus, aš esu LSMU Slaugos fakulteto tarybos narys, partneris, todėl galiu aktyviau domėtis, su kokiomis problemomis šiandien susiduria ne tik fakultetas, bet ir slaugos specialistų trūkumą išgyvenančios šalies gydymo įstaigos. Teko girdėti, jog būna atvejų, kai ligoninei tenka atidėti operacijas, nes nėra operuojančiam gydytojui asistuoti privalančių instrumentatorių. Apskritai daugumoje sveikatos priežiūros bei gydymo įstaigų šiuo metų trūksta parengtų dirbti, kvalifikuotų žmonių.

Žinau, jog dedama nemažai pastangų ir apie sveikatos specialistų stygių plačiai, įvairiais lygiais kalbama, kartu ieškant priemonių, kaip juos pritraukti dirbti Lietuvoje. Viliuosi, kad bendromis pastangomis bus rasti reikšmingi sprendimai, ir situacija keisis į gerą pusę“, – „Kas vyksta Kaune“ sakė A. Astrauskas.

Anot LSMU atstovų, Vytenio Povilo Andriukaičio vardinės stipendijos paskirtos Visuomenės sveikatos fakulteto II kurso studentei Godai Vasiljevaitei ir Medicinos fakulteto III kurso studentei Lukai Mikulytei. Slaugos konsultacijų centro SIDABRAvardinė stipendija skirta universiteto Slaugos fakulteto II pakopos II kurso studentui Tadui Umbrasui.

Veterinarijos farmacijos asociacijos vardinė stipendija paskirta Veterinarijos fakulteto IV kurso studentei Melanie Christina Siebert. O Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos stipendija skirta Veterinarijos fakulteto V kurso studentei Aistei Labakojytei.

UAB „Agrokoncernas“ vardinės stipendijos skirtos Gyvūnų mokslų fakulteto IV kurso studentei Aistei Šimkevičiūtei ir Veterinarijos fakulteto IV kurso studentui Gabrieliui Kaveckui, UAB „Akola Farming“ stipendiją pelnė šio fakulteto penktakursis Justas Mikulskas.

Vardines stipendijas LSMU studentams yra įsteigę ir vaistų gamintojai bei keli vaistinių tinklai. Jas skyrė: UAB „Aconitum“ – Farmacijos fakulteto IV kurso studentei Agnei Siaurusevičiūtei bei III kurso studentėms Ivetai Plečkaitytei ir Ugnei Morozaitei, „Camelia“ – to paties fakulteto trečiakursiams Jokūbui Palčiauskui ir Robertai Martinaitytei bei II kurso studentei Augustei Davydovaitei. „Eurovaistinės“ vardinė stipendija paskirta Farmacijos fakulteto III kurso studentui Edgar Aghasaryan.

Už pasiekimus, plėtojant universiteto tarptautiškumą, keliems studentams konkurso keliu atiteko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vardinės stipendijos, – Farmacijos fakulteto ketvirtakursei Ernestai Zaksaitei, Visuomenės sveikatos fakulteto II pakopos I kurso studentui Ernestui Leonavičiui, Veterinarijos fakulteto penktakursiui Jhony Hajj. Taip pat Medicinos fakulteto studentams Kamilei Kačinskaitei (V kursas), Maximilian Josef Alexis Tamas Wolfgang Emme (IV kursas) ir Matui Imbrasui (III kursas).

6 iš 10 gyventojų pritartų, kad Lietuvoje būtų trumpinami mokslo metai, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Trumpesniems mokslo metams labiau pritaria jaunimas iki 30 metų (72 proc.), taip pat – 69 proc. respondentų, kurių šeimos pajamos viršija 2 tūkst. eurų per mėnesį. Savo pritarimą išreiškia ir specialistai bei tarnautojai (68 proc.), besimokantis jaunimas (87 proc.), respondentai, turintys vaikų iki 18 metų (69 proc.). Labiausiai pritarė tie respondentai, kurie augina 7–12 metų vaikus (76 proc.).

29 proc. apklaustųjų mokslo metų trumpinimui nepritaria, o kas dešimtas respondentas nuomonės šiuo klausimu neturėjo arba neatsakė.

3 iš 10 respondentų su aukštuoju išsilavinimu siūlymui trumpinti mokslo metus nepritaria. Prieštaringai tokią idėją vertina ir 34 proc. gyventojų, kurių šeimos pajamos per mėnesį siekia mažiau nei 1,2 tūkst. eurų, bedarbiai ir namų šeimininkės (44 proc.), kitų tautybių gyventojai (42 proc.).

Tyrimo metu apklausti ir 15–19 metų moksleiviai visoje Lietuvoje. 9 iš 10 apklaustųjų moksleivių pritarė, kad mokslo metai būtų trumpinami, kas dešimtas – nepritarė.

Pažymima, kad trumpesnių mokslo metų labiau norėtų apklausoje dalyvavę vaikinai (91 proc. pritartų, o 6 proc. – vertina prieštaringai). Tuo metu 84 proc. apklaustų merginų idėją trumpinti mokslo metus vertina teigiamai, o 16 proc. – neigiamai.

ELTA primena, kad kovą Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) bei Vyriausybę, prašydama sutrumpinti mokslo metus pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bent iki birželio 10 dienos.

Profsąjungos teigimu, per pastaruosius aštuonerius metus net keletą kartų prailginta ugdymo proceso trukmė, tikintis, kad dėl to pagerės Lietuvos moksleivių pasiekimai, lauktų rezultatų nedavė.

Rašte taip pat nurodoma, kad birželio mėnesį tiek šalies mokytojai, tiek moksleiviai turėtų visą savo dėmesį sutelkę į valstybinius brandos egzaminus. Akcentuojama ir tai, kad tokiu laikotarpiu pedagogams gerokai padidėja ir darbo krūvis.

R. Popovienė jau anksčiau yra išsakiusi, kad tokius siūlymus vertina palankiai, tačiau pažymi, jog greitų pokyčių tikėtis neverta.

Palaikymą profsąjungos siūlymui yra išsakiusi ir Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS).

Praėjusiais metais šalies mokyklose vienu kompiuteriu naudojosi keturi mokiniai, rodo pirmadienį paskelbtas Valstybės kontrolės auditas.

Analizuojant duomenis pagal savivaldybes, šis rodiklis skyrėsi apie tris kartus – vienu kompiuteriu naudojosi nuo dviejų iki šešių mokinių, tačiau buvo ir tokių įstaigų, kur vieną kompiuterį teko dalintis ir daugiau mokinių.

„Skaitmeninė transformacija jau pasiekė šalies mokyklas, tačiau mūsų atliktas auditas rodo, kad dar ne visiems vaikams sudarytos tolygios mokymosi sąlygos: kai kuriose mokyklose trūksta kompiuterių, specialiųjų poreikių turintiems vaikams vis dar nepritaikytos skaitmeninės užduotys“, – pirmadienį išplatintame pranešime cituojamas valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Valstybės kontrolės duomenimis, 29 proc. mokyklų mokymuisi skirtų kompiuterių turėjo mažiau nei buvo didžiausias mokinių, dalyvaujančių elektroniniame pasiekimų patikrinime, skaičius.

„Tokiais atvejais mokyklos kompiuterius skolinasi iš kitų mokyklų arba kita mokykla suteikia patalpas su kompiuteriais. Atrinktų vertinti mokyklų, kurioms pasiekimų patikrinimams trūksta kompiuterių, kasmet mažėja“, – teigiama pranešime.

Audito metu nustatyta, kad informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti, pavyzdžiui, kompiuterinei įrangai įsigyti, internetui, kompiuterinę įrangą prižiūrinčių specialistų darbo užmokesčiui, nuo 2010 metų kasmet skiriama apie šešis eurus mokiniui metams.

Nuo 2021 metų skaitmeninei ugdymo plėtrai, pavyzdžiui, skaitmeninio mokymo priemonių licencijoms įsigyti, skiriama 10–30 eurų vienam mokiniui metams, atsižvelgiant į tai, kiek gali skirti valstybė.

Audito duomenimis, 93 proc. apklaustų mokytojų 2024–2025 mokslo metais naudojosi skaitmeninėmis mokymo priemonėmis, iš jų apie 65 proc. – Švietimo portale esančiomis skaitmeninėmis mokymo priemonėmis.

Dalis mokytojų naudojosi pačių susirastomis priemonėmis, ne visi žinojo apie Švietimo portalo atnaujinimą, todėl auditoriai rekomendavo periodiškai teikti mokykloms informaciją apie atnaujinimus.

Valstybės kontrolės teigimu, audito rezultatai rodo, kad mokytojams trūksta skaitmeninių mokymo priemonių darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, pavyzdžiui, turinčiais klausos, regos, kalbos sutrikimų, ypač mokant matematikos ir užsienio kalbų.

Švietimo portale esančiame Užduočių banke specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pritaikyta 4 proc. arba 287 iš 7,7 tūkst. užduočių.

Pasak Valstybės kontrolės, įgyvendinus jų teiktas rekomendacijas, skaitmeninės technologijos taps labiau prieinamos mokytojams ir mokiniams, bendrasis ugdymas bus labiau personalizuotas, interaktyvus ir įtraukus.

Iki 2028 metų liepos mokyklų, įsivertinusių savo skaitmenizavimo lygį bent kartą per tris metus, dalis pasieks 60 proc., dabar tokių yra 17,5 procento, teigia institucija.

Ilgus metus pagal mokinių pasiekimus ir švietimo rodiklius pirmavusi sostinė išstumta iš pirmosios vietos – šių metų savivaldybių reitingo viršūnėje atsidūrė Kaunas.

Apie tai trečiadienį paskelbė kasmet švietimo įstaigų lentelę sudarantis žurnalas „Reitingai“, pristatęs naujausius šių metų švietimo įstaigų reitingus.

„Pristatydami reitingus kasmet, mes bandome parodyti nesusipratimus mūsų švietimo sistemoje, kurių nemažėja, o vis daugėja“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Vilnius savivaldybių reitinge pagal mokinių pasiekimus ir švietimo rodiklius iš pirmos vietos šiemet nukrito į antrąją. Trečioje vietoje rikiuojasi Marijampolė, ketvirtoje – Šiauliai, penktoje – Palanga.

Rokiruotė viršūnėje

Tarp gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti moksleivius, reitingų lentelėje kaip ir pernai pirmauja Vilniaus licėjus. Tačiau iš antrosios vietos daugiau nei ketvirtį amžiaus nepajudinamą Kauno technologijos universiteto gimnaziją išstūmė Vilniaus jėzuitų gimnazija, pernai buvusi ketvirtoje vietoje. KTU gimnazija iš antros nukrito į trečiąją.

Į ketvirtą vietą pakilo M. Biržiškos gimnazija, o į penktą vietą vietą nusmuko pernai trečioje vietoje buvusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija.

Moksleivių neatsirenkančiose mokyklose ir toliau pirmauja Klaipėdos licėjus, o į antrą vietą pakilo pernai penketuke iš viso nebuvusi Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija. Netolimoje ateityje šią gimnaziją „Reitingai“ planuoja perkelti prie atrankinių gimnazijų, nes ji vėl gavo teisę atsirinkti mokinius. Į trečiąją poziciją iškilo Kauno „Saulės” gimnazija, ketvirtojoje – privati Vilniaus „Saulės“ gimnazija. Į penktą vietą iš antros nukrito Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija.

Gimnazijų reitingai sudaryti remiantis pernai metų valstybinių brandos egzaminų rezultatų vidurkiais, kiekvieno egzamino svarbą diferencijuojant pagal jų svarbą, priimant į aukštąsias mokyklas bei abiturientų gausą juos laikant.

Labiausiai atsižvelgta į lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų vidurkius, šiek tiek mažiau – anglų kalbos egzamino, istorijos ir biologijos valstybinių brandos egzaminų vidurkius.

Vertinta ir kiek kiekvienos gimnazijos abiturientų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas, kiek kiekvienos gimnazijos mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus – šiuos duomenis „Reitingams“ pateikė pačios gimnazijos. Viso praėjusiais metais gimnazijas baigė 27 tūkst. 242 jaunuoliai. Gimnazijos pateikė, kad studijas užsienyje rinkosi 825 abiturientai, tačiau realus išvykusių skaičius gali būti gerokai didesnis.

Pagal moksleivių pasiekimus pradinių mokyklų ir progimnazijų reitinge pirmauja Vilnius ir Kaunas. Kalbant apie pagrindines mokyklas, anot „Reitingų“, išties aukštą lygį pavyksta palaikyti Plungės, Visagino, Lazdijų, Prienų, Kėdainių, Klaipėdos ir Kauno rajono pagrindinėms mokykloms.

Universitetų lyderiai išlieka nepakitę

Geriausiųjų universitetų penketuko pirmos trys reitingų vietos išlieka nepakitusios: pirmoje rikiuojasi Vilniaus universitetas, antrojoje – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), trečioje – Kauno technologijos universitetas (KTU). Pastarasis Lietuvos sveikatos mokslų universitetui šiemet nusileido 1,09 balo.

„Jau trečius metus nuožmiausia kova tarp universitetų vyksta dėl antros ir trečios vietų. Ir tai yra gera žinia stojantiesiems, nes tai rodo universitetų administracijų pastangas siekiant kokybės įvairiais aspektais“, – nurodoma „Reitingų“ pranešime.

Ketvirtoje vietoje rikiuojasi Kaune veikiantis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), o penktoje – „Vilnius tech“, esantis sostinėje.

Tarp privačių universitetų lyderystę toliau išlaiko ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.

Tarp kolegijų kaip ir pernai lyderiauja Vilniaus – pirmoje vietoje – bei Kauno – antroje vietoje – kolegijos. Trečioje vietoje liko Lietuvos inžinerijos kolegija, kuri atsirado prie Kauno technikos kolegijos prijungus Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. Ketvirtoje vietoje rikiuojasi Klaipėdos valstybinė kolegija, penktoje – Lietuvos jūreivystės akademija.

Pasak „Reitingų“, privačių kolegijų geriausiųjų trejetukas gerokai pasikoregavo – taip atsitiko didžia dalimi dėl valstybės kolegijoms pradėtų taikyti naujų mokslo veiklos reikalavimų. Į pirmą vietą iš antros pakilo Šv. Ignaco Lojolos kolegija, antroje vietoje rikiuojasi per vieną poziciją pakilusi Lietuvos verslo kolegija, trečioje – SMK Aukštoji mokykla.

Atlyginimų žirklės – gerokai skiriasi

Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad pastaraisiais metais universitetų absolventai įsidarbina ganėtinai tolygiai, tačiau jų atlyginimų žirklės, praėjus 18-ai mėnesių po studijų baigimo, stipriai skiriasi.

„Reitingų“ duomenimis, 2023 metais, praėjus 18 mėnesių po pirmos pakopos bakalauro ir vientisųjų studijų bei antrosios pakopos magistrantūros, rezidentūros ir profesinių studijų, didžiausiais atlyginimais išsiskiria LSMU alumnai: jie gauna 3383 eurų ir atitinkamai 5238 eurų atlyginimą. Po trečios, doktorantūros, studijų pakopos geriausiai uždirba Klaipėdos universiteto alumnai – 7898 eurų.

Kalbant apie privačius universitetus, po pirmos ir trečios pakopų studijų geriausiai uždirba ISM absolventai: 2579 eurų ir 6234 eurus, o po antros – Balstogės universiteto filialo (BUF) Vilniuje alumnai – 8644 eurų.

„Reitingų“ teigimu, Lietuvos universitetai buvo vertinami pagal 42 skirtingus parametrus, kurie sugrupuoti į penkis kriterijus: didžiausias dėmesys kreiptas į universitetų alumnų sukuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių nuomonę bei jų vykdomą mokslo, meno ar sporto veiklą bei kuriamą pridėtinę vertę šalies ūkiui.

Mažesnis dėmesys skirtas studentų ir studijų rodikliui, konkuravimui tarptautinėje studijų erdvėje bei universitetų esamą ir ateities akademinį personalą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, pareigoms eiti reikiamo magistro kvalifikacinio laipsnio šiuo metu neturi 248 šalies švietimo įstaigų vadovai, arba 16,93 proc. jų.

Iki 2027 metų rugpjūčio 31 dienos reikalaujamo išsilavinimo neįgiję švietimo įstaigų vadovai bus atleidžiami iš einamų pareigų.

„Šiai dienai 248 mokyklų vadovai neturi magistro išsilavinimo, tai yra 16,93 procento. Bet jau šiuo metu 230 mokosi, kad įgytų magistro kvalifikacinį laipsnį. O 18 vadovų neturi, nes arba jie nesiekia magistro laipsnio, tikriausiai paskutinė kadencija, galbūt dauguma yra pensinio amžiaus, arba neplanuoja tęsti šio darbo“, – švietimo ir mokslo komitete trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

„Daugiausiai magistro laipsnį yra turinčių bendrojo ugdymo mokyklų tarpe vadovų, mažiausiai ikimokyklinio, tai yra darželio. Net ketvirtadalis beveik neturi“, – teigė jis.

Anot ministerijos, magistro kvalifikacinį laipsnį turi 459 ikimokyklinio ugdymo (75,5 proc.), 699 bendrojo ugdymo (85,3 proc.) ir 39 profesinio ugdymo įstaigų vadovai (83 proc.)

BNS rašė, kad nuo praėjusių metų rugsėjo įsigaliojo nuostata, kad valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos, išskyrus aukštąją mokyklą, vadovu gali būti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį turintis asmuo.

Šiai nuostatai įgyvendinti buvo numatytas trejų metų pereinamasis laikotarpis.

2024 metų spalio 1 dienos ministerijos duomenimis, magistrą studijavo 230 direktoriaus pareigas užimančių asmenų: bendrojo ugdymo mokyklų – 118, ikimokyklinio ugdymo mokyklų – 85, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų – 20, profesinio mokymo įstaigų – penki, kito švietimo teikėjo mokyklų – du.

ŠMSM duomenimis, 2024-2025 mokslo metais įvairaus tipo mokyklose iš viso dirba 1 tūkst. 629 mokyklų vadovai.

Švietimo įstaigos vadovas skiriamas penkių metų kadencijai. Iš šiuo metu dirbančių įstaigų vadovų, 2024 metų duomenimis, pasibaigus jų antrai penkių metų kadencijai ir norint dalyvauti konkursuose į švietimo įstaigų vadovų laisvas pareigas, turėtų pakartotinai vertintis apie 117 vadovų.

Kaip skelbė BNS, Seime svarstomi Švietimo įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma lengvinti mokyklų vadovų skyrimo tvarką.

Pakeitimais siūloma atsisakyti nuostatų, kad vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai, išskyrus aukštąsias mokyklas, kompetencijų vertinimą atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.

Kaip teigiama aiškinamajame rašte, pakartotinis tų pačių kompetencijų vertinimas diskredituoja magistrantūros studijų programas bei jų rezultatus ir sukelia abejonių aukštojo universitetinio mokslo kokybe.

Anot pakeitimus pristačiusios socialdemokratės Ilonos Gelažnikienės, šiuo metu pretendentas, norintis dalyvauti švietimo įstaigos direktoriaus konkurse, turi Nacionalinėje švietimo agentūroje įsivertinti kompetencijas.

Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos, išskyrus aukštąją mokyklą, vadovu gali būti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį turintis pretendentas, esantis nepriekaištingos reputacijos.

Šioms pataisoms pritarta po pateikimo.

Ministerijos teigimu, 2024 metais buvo paskelbti 128 konkursai į švietimo įstaigų vadovų pareigas, iš jų neįvyko 21 arba 16,4 procento.

Praėjusiais metais viename konkurse vidutiniškai dalyvavo po du pretendentus.

Lietuvos sporto universitetas (LSU) ir Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas (LKSK) bendradarbiauja ne vienus metus. Žmonių su negalia integracija, jų fizinis aktyvumas, trenerių rengimas – aktualūs abiems pusėms, todėl nuspręsta tęsti bendrus sumanymus, skelbiama LSU pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos sporto universitete vyko LSU ir LKSK atnaujintos bendradarbiavimo sutarties pasirašymas, kurią savo parašais patvirtino universiteto rektorė Diana Rėklaitienė ir Komiteto prezidentas Edvinas Kriūnas.

„Su universitetu mus sieja ilgametė bendradarbiavimo patirtis. Labai svarbu, kad aukštosios mokyklos rengiami specialistai ateitų dirbti su žmonėmis turinčiais negalią. Dar vienas svarbus aspektas – vaikų su negalia integracija per fizinį aktyvumą. Siekiame, kad mokyklose, kitose švietimo įstaigose jie nejaustų atskirties. Mums labai trūksta trenerių, dirbančių su kurčiaisiais, o tam, reikia specialiųjų žinių, gestų kalbos. Lietuvos sporto universitetas turi sukaupęs ilgametę specialistų, galinčių dirbti su žmonėmis, turinčiais negalią, patirtį“, – teigė LKSK prezidentas, LSU alumnas E. Kriūnas.

Lietuvos sporto universitetas ir Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas bendradarbiaus plėtojant bei įgyvendinant veiklas sveikos gyvensenos ir sporto, mokslinių tyrimų, neformalaus suaugusiųjų švietimo srityse.

„Pastaraisiais metais atlikome įvairių sporto šakų sportininkų su klausos negalia testavimus. Jų rezultatus pristatėme treneriams. Gautus duomenis jie galės pritaikyti rengiant atletus. Taip pat planuojame naują paskaitų ir seminarų ciklą kurčiųjų sporto bendruomenei. Pristatysime aktualiausias sporto mokslo žinias, treniravimo naujoves. Be to, suteiksime daugiau žinių, kaip integruoti vaikus su klausos negalia į įvairias fizinio aktyvumo veiklas kartu neturinčiais klausos negalios.

Dauguma trenerių nėra susipažinę su gestų kalba. Tam, kad jie galėtų dirbti – reikia suteikti nors pradmenis, kaip vaikas su klausos negalia suvokia pasaulį. Kartu su Lietuvos kurčiųjų sporto komitetu ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijuosime projektą, kuriuo metu supažindinsime trenerius, kaip dirbti su kurčiaisiais vaikais. Norėčiau pasidžiaugti, kad visų universiteto studijų programų studentams suteikiame žinių, kaip dirbti su įvairių negalių sportininkais“, – teigia LSU rektorė D. Rėklaitienė.

Lietuvos sporto universitetas ne vieną dešimtmetį skiria ypatingą dėmesį specialistų, gebančių dirbti su žmonėmis su negalia, parengimui. LSU magistrantūros programa Taikomoji fizinė veikla išskirtinė Lietuvoje universitetinė studijų programa, kurios tikslas – parengti šiuolaikiškus taikomosios fizinės veiklos specialistus.

Baigę studijas jie gali valdyti įvairius socialinių paslaugų bei renginių projektus ir programas neįgaliųjų įgalinimo srityje siekiant jų savarankiškumo, lygių teisių ir galimybių įgyvendinimo bei pokyčių Lietuvos socialinėje politikoje pagal JTO Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas.