Nuo kovo 15 d. iki gegužės 31 d. galima pateikti prašymus elektroniniu būdu internete pasiekiamoje informacinėje prašymų pateikimo sistemoje https://imokykla.kaunas.lt, norint, kad vaikai būtų priimti į Kauno miesto savivaldybės reguliavimo sričiai priklausančias bendrojo ugdymo mokyklas ateinantiems mokslo metams.

Kaip viešai skelbia Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, „prašymus elektroniniu būdu gali pateikti asmenys, jei vieno iš tėvų ir vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Kitu metu prašymai teikiami tiesiai į mokyklas“.

Svarbu žinoti: „Jeigu vieno iš tėvų (globėjų) ir vaiko gyvenamosios vietos deklaracijos vieta – Kauno mieste, galima pateikti ne daugiau kaip tris prašymus, jeigu gyvenamosios vietos deklaracijos vieta kitur, – ne daugiau kaip du prašymus“.

Skyriaus specialistai parengė išsamius paaiškinimus bei atsakymus ir į klausimus, galinčius kilti tėvams, norintiems savo vaikus registruoti mokytis kurioje nors iš bendrojo lavinimo mokyklų ar lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsakymuose minima, kad „prašymo pateikimo laikas pirmumui įtakos neturi“, o neturint galimybių prašymą perduoti internetu, galima jį pateikti mokyklai, išdėstytą popieriuje.

Dėl eiliškumo priimant į vieną ar kitą savivaldybės įsteigtą mokyklą, reikėtų įsiminti, kas paaiškinta Švietimo skyriaus valstybės tarnautojų viešai pateiktoje informacijoje:

„Eilė sudaroma automatiškai informacinėje prašymų pateikimo sistemoje pagal tėvų nurodytą informaciją. Pirmenybė teikiama: vaikams, gyvenantiems mokyklai priskirtoje teritorijoje; specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams; besimokančių vaikų broliams, sesėms (įbroliams, įseserėms); anksčiau gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims; arčiausiai mokyklos gyvenantiems asmenims“.

Pažymėtina, kad savivaldybės įsteigtoms ugdymo įstaigoms aptarnaujamos teritorijos yra priskiriamos, o toms, kuriose Kauno miesto savivaldybė – tik viena iš steigėjų, – rekomenduojamos. Tačiau ne visada vaiko gyvenamoji vieta lemia jo priėmimą į konkrečią mokyklą.

Būsimasis mokinukas, net ir gyvendamas name greta mokyklos, neretai neturi garantijų, kad galės joje mokytis. Nes Kaune yra tokių švietimo įstaigų, kurioms leidžiama nepaisyti kaimynystės principo, nes aptarnavimo teritorijos joms nepriskirtos „dėl specializacijos“. Todėl tarkim, Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija, kuri „įgyvendina ekologijos ir aplinkos technologijų ugdymo elementus“, greitai geba užpildyti klases kitų Kauno vietovių, gal net kaimyninių savivaldybių, vaikais. Nes jie, kaip aiškino viena naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ prieš porą metų pasiskundusi mama, – „labiau ekologiški“ už šalia mokyklos gyvenantį buvusį darželinuką. Nors pastarasis „labai myli ir paukštelius, ir vabalus, ir medelius“…

Minima gimnazija, taip pat dar kelios kitos, oficialiai gali priimti vaikus iš visos Kauno miesto savivaldybės teritorijos. Tiesa, daugumai jų įvertinti pretendentus mokytis (būsimus talentus) kur kas lengviau, nei ekologiniam ugdymui „pasišventusius“ mažuosius kauniečius.

Galime dar kartą atkreipti tėvų dėmesį į tai, jog Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija įgyvendina sporto bei sveikatingumo ugdymo elementus, Juozo Grušo meno gimnazija – humanistinės kultūros ugdymo menine veikla elementus, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus – specializuotas pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programas, Veršvų gimnazija – novatoriško verslumo ugdymo elementus, „Vyturio“ gimnazija įgyvendina katalikiško ugdymo elementus, o Kauno tarptautinė gimnazija yra tautinių mažumų gimnazija.

Šios švietimo įstaigos neturi prievolės pirmiausia priimti šalia mokyklos gyvenančius, ir tik po to, jei lieka vietų, – iš toliau atvyksiančius mokytis vaikus. Todėl pagal savitą programą mokinius ugdančioms mokykloms klasių komplektavimas dažniausiais būna spartesnis nei kitoms.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog vasario mėnesį Kauno miesto savivaldybė patvirtino daugumos mokyklų bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų aptarnaujamas teritorijas. Jų žemėlapį skelbia savivaldybės interneto svetainė.

Dalis teritorijų buvo siaurinama, dalis – išplečiama, tad būsimų moksleivių bei priešmokyklinukų tėvams (arba globėjams) renkantis tinkamą įstaigą, kiekvienu atveju reikėtų pasigilinti į konkrečią situaciją. Kad, tarkim, „neteritorijos“ vaikui, norint mokytis kokioje nors prestižine vadinamoje Žaliakalnio ar kitos miesto dalies gimnazijoje, nereikėtų ieškoti, kas iš greta jos esančių būstų savininkų už kelis šimtus eurų pagelbėtų vienam iš tėvų (ir vaikui) deklaruoti reikiamoje teritorijoje gyvenamąją vietą…

Tarptautiniame studijų sričių reitinge į geriausiųjų sąrašus šiemet pateko septynios Lietuvos aukštosios mokyklos.

Tai – Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas (MRU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Kovo 12 dieną paskelbtame pasaulio universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2025“ aukštosios mokyklos vertinamos pagal konkrečias studijų ir mokslo sritis, universitetai galėjo patekti į 55 studijų krypčių ir penkių mokslo bei studijų sričių reitingus.

Plačiųjų dalykų sričių reitinguose šiemet yra tik VU: menų ir humanitarinių mokslų kategorijoje universitetas užima 387 vietą, socialinių mokslų ir vadybos dalijasi 501–550 vietas.

Inžinerijos ir technologijų, fizinių mokslų bei gyvybės mokslų ir medicinos srityje Lietuvos aukštosios mokyklos į 550-uką nepateko.

Tarp siaurųjų dalykų sričių, VU reitinguojamas 13-oje studijų krypčių.

Aukščiausiai įvertinta lingvistikos kryptis – universitetas užima 251–300 vietą pasaulyje, tuo metu modernių kalbų studijų kryptis dalinasi 301–350 vietas, ekonomikos ir ekonometrijos – 351–400, o verslo ir vadybos studijų kryptis – 451–500 vietą.

Į reitingus patenka ir teisės (301–350), politikos ir tarptautinių (301–400), fizikos ir astronomijos (401–450), chemijos (551–600), chemijos inžinerijos (401–450), medžiagotyros (401–550), informacinės technologijos (651–700), biologijos (451–500) ir medicinos (501–550) studijų kryptys.

KTU aukščiausias vietas užima medžiagotyros (351–400) ir mechaninės, aeronautikos ir gamybos inžinerijos (351–400) studijų krypčių reitinguose.

Universitetas patenka į dar penkių krypčių sąrašus: ekonomikos ir ekonometrijos (551–700), elektros ir elektronikos inžinerijos (401–450), informacinių technologijų (651–700), verslo ir vadybos (601–650) ir chemijos (601–700).

Vilniaus Gedimino technikos universitetas aukščiausiai įvertintas ekonomikos ir ekonometrijos (451–500) ir mechaninės, aeronautikos ir gamybos inžinerijos (451–500) kryptyse.

Į reitingus taip pat patenka verslo ir vadybos (501–550), informacinių technologijų (701–750) studijų kryptys.

MRU paminėtas dviejuose kategorijose – teisės studijų (201–250) bei ekonomikos ir ekonometrijos (551–700).

Trys universitetai reitinguose paminėti po kartą: LSMU medicinos kryptyje užima 601–650 vietą, VDU žemės ūkio ir miškininkystės srityje užima 301–350 vietą, o Lietuvos muzikos ir teatro akademija, scenos meno srityje dalinasi 51–100 vietomis.

Iš viso šių metų dalykiniame reitinge buvo išanalizuota daugiau nei 5 tūkst. aukštųjų mokyklų iš viso pasaulio, įvertinimai buvo skirti per 1,7 tūkst. iš jų.

Aukštosios mokyklos buvo vertinamos pagal akademinę reputaciją, darbdavių reputaciją, publikacijų citavimo rodiklius, mokslininkų produktyvumą ir jų darbų įtaką pasaulyje.

Siekiant pagerinti mokinių pasiekimus ir ugdymo kokybę, siūloma uždrausti jiems mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais ir planšetėmis.

Tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravo opozicinės Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoja Ligita Girskienė. 

Jeigu Seimas pritartų, telefonų ir planšetinių kompiuterių naudojimas mokykloje ne ugdymo tikslu būtų draudžiamas, išskyrus išimtinius atvejus. Jie būtų nustatyti mokyklų Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo tvarkoje. Šią tvarką, įvertinęs mokyklos tarybos pasiūlymus, tvirtintų ugdymo įstaigų vadovai. 

Priėmus įstatymo pataisas, mokiniai, įėję į mokyklą, turėtų palikti savo mobiliuosius telefonus ir planšetes tam skirtose spintelėse.

L. Girskienė taip pat siūlo nekontroliuojamą informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimą švietimo įstaigoje pripažinti žalingu mokiniams veiksniu.

Įstatymo pataisas parengusi parlamentarė sako, kad vaikai turi didžiules priklausomybes nuo išmaniųjų įrenginių. 

„Man teko kalbėtis su specialistais, su psichikos sveikatos atstovais, kurie atkreipia dėmesį į tai, kad šita problema tampa prioritetine. Manau, kad visi suaugę suvokia vaikų priklausomybės nuo išmaniųjų įrenginių mastą. Mano tikslas yra imperatyviai įstatyme nustatyti, kad visose ugdymo įstaigose yra draudžiama naudoti išmaniuosius įrenginius.  Jeigu tikrai norime turėti sveiką, išmanų jaunimą, turėtume priimti tokį, sakyčiau, nepopuliarų sprendimą, tuo labiau, kad kai kuriuose Europos šalyse yra taikoma tokia praktika“, – Eltai sakė L. Girskienė. 

Beje, pažymi ji, mokyklos privalėtų nusistatyti ir išimtinius atvejus.

„Ugdymo įstaigų bendruomenė, tai yra Mokyklos taryba, kurią sudaro tėvų, mokyklos vadovybės  ir mokinių atstovai, turėtų nutarti, kokias išimtis jie taikys, kada galima naudoti informacines technologijas ugdymo proceso metu, pvz., atliekant kažkokias konkrečias užduotis, sprendžiant testus“, – sakė L. Girskienė.

Pasak jos, šiuo metu kai kurios ugdymo įstaigos yra nusistačiusios savo vidaus tvarkos taisyklėse mobiliųjų telefonų ir kitų informacinių technologijų draudimą, tačiau tai yra pavieniai atvejai.

Projektą parengusi parlamentarė viliasi, kad naujas reguliavimas įsigaliotų jau nuo ateinančių mokslo metų pradžios – nuo rugsėjo 1 d. 

Šiuo metu Švietimo įstatyme nėra įtvirtintas draudimas švietimo įstaigose naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis ne ugdymo tikslu. Todėl mokyklų administracijos laisvai sprendžia dėl tokio ribojimo būtinumo.

ELTA primena, kad praeitos kadencijos Seimas nepritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siekiama reglamentuoti mobiliųjų telefonų ir planšečių naudojimą mokyklose. 2022 balandžio 14 d. tokia buvusio  Seimo nario Justo Džiugelio Seimui pateikta iniciatyva nesulaukė pritarimo po pateikimo. 

Įstatyme jis siūlė nustatyti, kad kiekvienoje švietimo įstaigoje turi būti parengta ir patvirtinta informacinių ir komunikacinių technologijų įrangos naudojimo asmeninėms reikmėms tvarka, kurią tvirtintų Mokyklos taryba.

Tačiau parlamentarai nesutiko, kad tokia nuostata atsirastų įstatyme. Jų nuomone, tai būtų „pigaus populiarumo vaikymasis“ ir nepasitikėjimo mokytojais ir mokyklomis demonstravimas.

Dar 2022 metais, remiantis REACH reglamentu (angl. Registration, Evaluation, Authorisation and Restriction of Chemicals), visoje Europos Sąjungoje buvo ženkliai apribotas žmogaus organizmui kenksmingų medžiagų naudojimas tatuiruotėms ir permanentiniam makiažui skirtuose dažuose. Visgi 2024 metais atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė – kai kurių iš šių medžiagų kiekiai dažuose vis dar ženkliai viršija leistinas ribas.

2024 metais Nyderlandų maisto ir vartojimo produktų saugos tarnybos inicijuotame tatuiruočių ir permanentinio makiažo sudėties tyrime dalyvavo 14 Europos Sąjungos šalių, tarp kurių ir Lietuva. Šiuo tyrimu siekta nustatyti, ar rinkoje esantys rašalai ir pigmentai, skirti tatuiruotėms ir permanentiniam makiažui, atitinka teisinius reikalavimus, rašoma Kauno technologijos universiteto (KTU) pranešime.

Tarp 52 tirtų mėginių, kuriuos sudarė 26 prekių ženklų produktai, buvo tirti ir dviejų Lietuvoje registruotų įmonių į rinką tiekiami juodos ir žalios spalvos tatuiruotėms skirti dažai – juos surinko ir Nyderlandų mokslininkams perdavė Aplinkos apsaugos departamentas.

Gauti tyrimo rezultatai, pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros profesorės Violetos Kaunelienės, šokiravo – juk tik penkiolikoje mėginių neaptikta jokių pažeidimų.

Neatitiko ir ženklinimas, ir sudėtis

Iš 37 reikalavimų neatitikusių mėginių, dešimtyje iš jų nustatyta ženklinimo neatitikimų, t. y. produkto pakuotėje nurodyta vartotoją klaidinanti informacija arba nėra pateikta įspėjimų apie medžiagas, galinčias sukelti alergiją. Tuo tarpu net 27 mėginiuose aptikta cheminės sudėties neatitikimų – dažuose rasta neleistinų medžiagų arba jų koncentracija buvo viršyta.

Remiantis Aplinkos apsaugos departamentui perduotais tyrimo duomenimis, visuose keturiuose Lietuvos tiekėjų tatuiruočių dažų mėginiuose taip pat nustatyta neatitikimų.

„Lietuvoje naudojamuose produktuose daugiausia buvo viršijama konservanto formaldehido koncentracija, viršijimas svyravo nuo 906 iki 1354 kartų. Taip pat kai kuriuose mėginiuose iki 12,4 kartų buvo viršijama ir kito konservanto – 1,2-benzisothiazol-3(2H)-one (BIT) – koncentracija. Tatuiruočių dažuose taip pat rasta policiklinių aromatinių angliavandenilių (benzo(a)pireno, naftaleno), kurių koncentracijos kai kuriuose mėginiuose viršijo normą iki 4,8 karto. Tuo tarpu pirminio amino orto-anisidino koncentracija kai kuriuose mėginiuose normą viršijo net 56 kartus“, – tyrimo rezultatus komentuoja KTU profesorė V. Kaunelienė.

Mokslininkė pastebi, jog mėginiuose taip pat buvo užfiksuotas ir sunkiųjų metalų normų viršijimas, pavyzdžiui vario koncentracijos norma buvo viršyta 12,8 karto. Be to, nepaisant šių dažų sudėties neatitikimų REACH reglamentui, kai kurių Lietuvos tiekėjų produktai buvo klaidingai pažymėti, kad atitinka REACH ir kitus ES teisės aktus, taip klaidinant vartotojus.

Kaip teigia Aplinkos apsaugos departamento atstovai, šie tyrimų rezultatai ir informacija apie nustatytus neatitikimus perduoti projekte dalyvavusioms įmonėms, bendradarbiavusiam ir tatuiravimo paslaugas pagal nustatytą kompetenciją kontroliuojančiam Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Be to, įkelti į Safety Gate informacinę sistemą.

Galima žala – ilgalaikė

Anot KTU profesorės V. Kaunelienės, didžiausią nerimą kelia Lietuvos tiekėjų dažuose aptikta itin didelė formaldehido koncentracija.
„Formaldehidas yra 1A, t. y. aukščiausios klasės, kancerogenas. Tiesa, jo toksiškumas daugiausiai pasireiškia įkvėpus. Dažuose jis yra ištirpęs, tad, veikiausiai, didžiausią riziką kelia tatuiruočių meistrams, nes yra ypač lakus“, – teigia KTU profesorė.

Anot mokslininkės, tarp lietuviškų tatuiruočių dažų mėginiuose aptiktų elementų rasta ir kitų medžiagų, priskiriamų prie sukeliančių vėžį – tai ir benzo(a)pirenas, ir naftalenas bei orto-anisidinas. Tuo tarpu dažuose aptiktas varis, pasak V. Kaunelienės, ilgainiui gali kauptis organizme, ypač kepenyse ir smegenyse. Tai, savo ruožtu, gali sukelti neurologinių pakitimų ir sisteminį toksinį poveikį.

Be to, anot Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA), tatuiruočių ar permanentinio makiažo dažuose esančios cheminės medžiagos, net nublukus makiažui ar pašalinus tatuiruotę, organizme lieka visą gyvenimą bei gali būti pernešamos iš odos į kitus organus, pavyzdžiui į limfinę sistemą. Savo ruožtu tatuiruočių šalinimas lazeriu gali tik dar labiau paskatinti šių medžiagų pernešimą po organizmą, nes procedūros metu suskaidytos dažų dalelės ir galimai išlaisvinti kenksmingi elementai gali lengviau cirkuliuoti po visą kūną.

„Tad, siekiant apsaugoti tiek vartotojus, tiek tatuiruočių meistrus, akivaizdu, kad tatuiruočių dažų kontrolė turi būti griežtesnė“, – konstatuoja prof. V. Kaunelienė.

Dažų kontrolė ir priežiūra Lietuvoje

Lietuvoje tatuiruočių dažų priežiūra apima kelias pagrindines grandis: patekimą į rinką, rinkoje parduodamų dažų kontrolė ir jų naudojimas paslaugų teikimo metu. Kiekvieną iš šių sričių prižiūri skirtingos institucijos, kurios tarpusavyje bendradarbiauja.

Lietuvos Muitinė yra atsakinga už prekių įvežimo į Lietuvą iš trečiųjų šalių priežiūrą, todėl gabenami tatuiruočių bei permanentinio makiažo dažai taip pat yra tikrinami. Kadangi REACH reglamentuojamos kenksmingos medžiagos patenka į dažų sudėtį, importo metu muitinei turi būti pateikiamas Saugos duomenų lapas. Muitinė gali papildomai imti mėginius nustatyti medžiagų cheminei sudėčiai. Be to, šiais klausimais įstaiga glaudžiai bendradarbiauja su Aplinkos apsaugos agentūra ir Aplinkos apsaugos departamentu.

Aplinkos apsaugos departamentas reguliuoja pavojingųjų cheminių medžiagų tiekimą Lietuvos rinkoje. Tatuiruočių dažai nepatenka į pavojingųjų cheminių medžiagų ar mišinių sąrašą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) užtikrina, kad rinkai tiekiamos cheminės medžiagos ir mišiniai būtų tinkamai klasifikuojami, ženklinami ir pakuojami pagal nustatytus reikalavimus. Be to, VVTAT kontroliuoja, ar cheminės medžiagos yra įregistruotos ir autorizuotos nustatyta tvarka, ar laikomasi saugos duomenų lapų sudarymo ir pateikimo reikalavimų ir ar teisingai perduodama informacija apie chemines medžiagas tiekimo grandinėje. VVTAT taip pat prižiūri pavojingųjų cheminių medžiagų, mišinių ir gaminių tiekimo rinkai draudimų ir apribojimų vykdymą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kontroliuoja tatuiravimo paslaugų teikimą. Jei nustatoma, kad meistras naudoja dažus, kurie nėra tinkamai įteisinti arba yra draudžiami ES rinkoje, ši informacija perduodama Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri sprendžia dėl rinkos ribojimo priemonių. Meistrui nurodoma nebenaudoti netinkamų dažų, o tai tikrinama grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu.

Šiuo metu tiek tatuiruočių meistrai, tiek vartotojai gali pasitikrinti informaciją apie tatuiruočių dažus, kurie ES šalių kompetentingų institucijų pripažinti nesaugiais, naudodamiesi Safety Gate informacine sistema.

Ši Europos Sąjungos greitojo perspėjimo sistema, skirta pavojingiems ne maisto produktams, leidžia lengvai rasti informaciją apie nesaugius produktus. Norint naudotis šia sistema, reikia apsilankyti Safety Gate svetainėje, pasirinkti kalbą, įvesti raktinius žodžius paieškos laukelyje ir peržiūrėti rezultatus. Tai padeda užtikrinti, kad tiek meistrai, tiek vartotojai būtų informuoti apie galimus pavojus ir galėtų priimti saugius sprendimus.

Su atlikto tyrimo rezultatais galima susipažinti Nyderlandų Maisto produktų ir vartotojų saugos tarnybos parengtame straipsnyje.

Keli parlamentarai siūlo mokyklose drausti naudotis mobiliaisiais telefonais ir kitais išmaniaisiais įrenginiais pirmų dešimties klasių moksleiviams.

Tokias Švietimo įstatymo pataisas pristatė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Daiva Ulbinaitė.

„Siūlome pirmų–dešimtų klasių mokiniams ugdymo proceso metu, tai yra pamokų ir pertraukų metu, neleisti naudotis asmeniniais mobiliaisiais įrenginiais, išskyrus specialius atvejus, kuriuos nustatytų Švietimo ir mokslo ministerija“, – sakė politikė trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje.

Įstatymo pataisas ji nurodė parengusi su frakcijos kolegomis Radvile Morkūnaite-Mikulėniene, Liutauru Kazlavicku ir socialdemokratu Sauliumi Čaplinsku.

Pasak L. Kazlavicko, 11–12 klasių moksleiviams išmaniųjų įrenginių ribojimas būtų rekomendacinio pobūdžio.

„Joms (vyriausioms klasėms – BNS) siūloma, kad mokyklose, kuriose vykdomos 11–12 klasių ugdymo programos, asmeninių mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių, išmaniųjų laikrodžių ir kitų išmaniųjų įrenginių naudojimas gali būti ribojimas, jei tokią tvarką nustato mokyklos vadovas, vadovaudamasis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijomis“, – sakė konservatorius.

Jis pažymėjo, kad pataisa užtikrina galimybę mokiniams atsinešti telefonus į mokyklas, tik turėtų būti numatomos vietos, kur įrenginiai laikomi.

„Tad (galimybė – BNS) išlaikyti ryšį prieš mokyklą, einant į mokyklą arba po mokyklos su tėvais yra užtikrinama, Tokia praktika naudojama daugelyje mokyklų, kurios visiškai uždraudusios arba apribojusios telefonų naudojimą. Tą situaciją tikrai galima labai tvarkingai reglamentuoti“, – teigė L. Kazlavickas.

Siūloma uždrausti mokiniams mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais

„Priėjome aiškią raudoną ribą“

„Kaip sako profesorius Dainius Pūras, ne tai, kad mums norėtųsi šalyje kolekcionuoti kokius draudimus, bet čia yra tas atvejis, kai priėjome aiškią raudoną ribą ir delsti daugiau negalime, nes ant svarstyklių mūsų vaikų emocinė sveikata ir turime imtis nacionalinių sprendimų“, – kalbėjo D. Ulbinaitė.

Anot jos, mokslininkai sako, kad neribotai ugdymo metu naudojami telefonai tampa vaikų depresijos, atminties ir dėmesingumo sutrikimų, smurto bei patyčių priežastimis, daro neigiamą įtaką jų emocinei, psichinei sveikatai ir mokymosi rezultatams.

„O mokytojai sako, kad vaikai nebegali po pertraukų susirinkę sutelkti dėmesio, susiduria su sunkumais suvokiant skaitomus tekstus, su iššūkiais bendraujant su bendraamžiais, nes realybė skiriasi nuo to, kuo jie gyvena telefonuose“, – pažymėjo D. Ulbinaitė.

Pataisas jų autoriai teigia parengę reaguodami į pilietinę iniciatyvą „Iš telefonų – į mokyklą“, kurią palaiko apie 200 visuomeninių organizacijų, apie 100 mokyklų ir beveik 4 tūkst. gyventojų.

Taip pat – įvertinę psichiatrų ir mokslininkų pateiktą informaciją, išklausę mobiliųjų telefonų naudojimą jau ribojančias ir to nedarančias mokyklas, diskusijoje Seime išklausę mokinių ir jų tėvų atstovus, išanalizavę draudimą taikančių šalių praktiką.

Specialistai pabrėžia priklausomybės riziką

Skaitmeninės etikos centro steigėja, lektorė Renata Gaudinskaitė ragino atsižvelgti į Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimus, kad 30 proc. paauglių yra probleminiai interneto naudotojai.

„Jie (tyrimai – BNS) sako, kad Lietuvoje turime kas antrą paauglį, kuris problemiškai naudoja socialinius tinklus, o vienas iš aštuonių patiria didžiulę priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką“, – teigė R. Gaudinskaitė.

Anot jos, centras mato didžiulį skirtumą tarp vaikų, kuriems ribojama prieiga prie išmaniųjų įrenginių, ir kuriems – ne.

Pasak specialistės, Skaitmeninės etikos centro tyrimai rodo, kad vaikai prie išmaniųjų įrenginių praleidžia keturias–septynias valandas ir ilgiau, „ir didelės rizikos grupėje yra tie, kurie gali išmaniaisiais įrenginiais naudotis laisvai kiek nori, kaip nori, tiek namuose, tiek mokykloje“.

„Mokymosi aplinkoje, kur dėmesio sutelkimas ir protinis įsitraukimas yra labai svarbus, nuolatinis telefonų keliamas blaškymas labai trukdo pilnavertiškai įsisavinti informaciją. (…) Delsdami mes tiesiog auginame pacientus psichikos sveikatos specialistams“, – tvirtino R. Gaudinskaitė.

Anot Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos vadovės Sigitos Lesinskienės technologijos taip greit atėjo į gyvenimą, kad moksliniai tyrimai nespėja vertinti jų poveikio vaikams ir paaugliams.

„Mes matome jau pasekmes, kad tai yra problema“, – teigė psichiatrė.

Ji ragino politikus ir šalies vadovus galvoti apie tai, kad planuojant įvesti išmaniųjų įrenginių ribojimą, reikėtų užtikrinti moksleivių užimtumą per pertraukas.

„Labai svarbu, ką kita tas jaunuolis ar jaunuolė veikia, ir kaip per pertraukas mes užimame moksleivius. Ypač, kai dabar yra įtraukusis ugdymas, mokyklos neturi erdvių (…) ir tada kas prižiūri vaikus, (…) ar socialiniai darbuotojai, jų padėjėjai, kas pasirūpintų kokybišku jaunuolių bendravimu pertraukų metu“, – sakė S. Lesinskienė.

„Tokių žmonių mokykloje, kurie pertraukas kokybiškas užtikrintų, dar nėra, tai aš kviesčiau ir apie tai galvoti. (…) Aš labai kviesčiau iš anksto ruoštis, kaip atrodys mokykla, kai bus technologijos ribotos. Ir pateikti šią žinią pozityviai, juk tai yra galimybė draugauti, bendrauti, drįsčiau sakyti, gal su suaugusiųjų pagalba“, – pažymėjo psichiatrė.

Seimo vicepirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė vasarį buvo išreiškusi dvejonę, kad ribojimai įsigaliotų šį rugsėjį, tvirtino, jog projektas „su laipsnišku įsigaliojimu“ Seimui galėtų būti pateiktas pavasario sesijoje.

Politikė trečiadienį nurodė, jog šią Švietimo įstatymo pataisą „jau pasirašė ne vienos partijos atstovai“, o centralizuoto ribojimo reikia dėl aiškumo ir lengvesnio sprendimų priėmimo visiems nustačius vienodas taisykles.

Savo ruožtu, Švietimo, sporto ir mokslo ministerijas ketvirtadienį rengia diskusiją apie mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose. Joje dalyvaus ministrė Raminta Popovienė, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos, mokyklų ir mokytojų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sakė, kad ministerijoje netrukus bus sudaryta darbo grupė, kuri parengs mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose tvarką, kuri galėtų įsigalioti nuo artėjančio rugsėjo.

Taip ji kalbėjo po Švietimo ministerijoje ketvirtadienį vykusios diskusija dėl mobiliųjų telefonų naudojimo ugdymo įstaigose. Susitikime dalyvavo moksleivių, mokyklų, mokytojų, nevyriausybinių organizacijų, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

„Visi pritarėme, kad riboti reikia, ne drausti, bet susitarimo būdu, ieškant to geriausio sprendimo, įtraukiant ir tėvų bendruomenę“, – žurnalistams sakė R. Popovienė.

„Ministerijoje sudarysime darbo grupę, (…) mes tuoj pat turėtume sudaryti (darbo grupę – BNS), nes tai toks didelis ir atsakingas darbas, norėtųsi, kad jis būtų parengtas šiam rugsėjui“, – teigė ji.

Įstatymo nenori

Diskusijos metu svarstyta, ar tai reikia ribojimą reglamentuoti įstatymu, tačiau R. Popovienė laikosi anksčiau išsakytos nuomonės, kad bus teikiamos rekomendacijos, kurios gali būti patvirtintos įvairiomis formomis – tvarkos aprašu, ministro įsakymu.

„Kas tai bus per dokumentas, (…) čia tokie techniniai dalykai, pagrinde nuspręsta, kad riboti reikia, reikalingos rekomendacijos nacionaliniu lygmeniu“, – kalbėjo ministrė.

Anot jos, diskusijos metu mokyklų atstovai akcentavo, kad mobiliųjų telefonų naudojimas pamokų metu nebėra tokia problema, kokia buvo anksčiau.

„Didžiausio reglamentavimo reikia pertraukų metu ir diskutavome, kad galbūt nuo pirmos iki aštuntos klasės, tame paauglystės laikotarpyje, vaikams ypač reikalingas ir judėjimas, ir bendravimas, ir neįsitraukimas į ekranus, kad kuo mažiau vystytųsi ta priklausomybė (nuo mobiliųjų telefonų – BNS)“, – kalbėjo R. Popovienė.

Seimo nariai siūlo drausti mobiliuosius telefonus iki vienuoliktos klasės

Kaip rašė BNS, vasario pradžioje kelios dešimtys nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į šalies vadovus, ragindamos drausti naudotis išmaniaisiais įrenginiais darželiuose ir 1–10 klasių mokiniams.

Skaitmeninės etikos centro teigimu, asmeninių išmaniųjų technologijų naudojimas ugdymo įstaigose neigiamai veikia dėmesį, reikalingą mokymosi procesui, trukdo socializuotis.

Tarp iniciatyvos „Iš telefonų – į mokyklą“ autorių – visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“, Jaunimo linija, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichologų sąjunga ir kitos.

Atsižvelgę į tokį nevyriausybininkų raginimą, keli parlamentarai parengė įstatymo pataisas, numatančias minėtą draudimą.

Pritaria ir SAM

Riboti telefonų naudojimą mokyklose norėtų ir Sveikatos apsaugos ministerija – įvesti šį ribojimą iki 2026 metų pabaigos ji yra numačiusi Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekte.

„Ribojimas asmenių mobiliųjų telefonų mokykloje, kai jie naudojami ne ugdymo tikslais, tikrai turėtų būti“, – žurnalistams sakė sveikatos ministrė Marija Jakubauskienė.

Pasak jos, Sveikatos apsaugos ministerija teiks duomenis kolegoms iš Švietimo ministerijos apie mobiliųjų telefonų žalą sveikatai, taip pat dalyvaus darbo grupėje.

M. Jakubauskienė antrino R. Popovienei, kad šį ribojimą galima įvesti nebūtinai įstatymu.

„Rekomendacijos gali būti privalomos, sveikatos apsaugos srityje mes pakankamai nemažai paslaugų teikimo tvarkų nustatome per ministro įsakymus, diskusijos metu bus surastas pats tinkamiausias ir teisiškai paprasčiausias reguliavimo būdas“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.

Šiuo metu tvarką, ar leisti naudotis telefonais mokyklose, nustato pačios ugdymo įstaigos. Mobiliuosius yra uždraudusios pavienės šalies mokyklos.

Dalis užsienio šalių jau riboja ar planuoja apriboti telefonų naudojimąsi mokyklose. Remiantis praėjusių metų rudenį paskelbtais UNESCO duomenimis, daugiau nei 60 šalių įstatymais ar taisyklėmis draudžia naudoti išmaniuosius telefonus klasėse.

Prancūzija dar 2018 metais uždraudė darželiuose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose naudoti „mobiliuosius telefonus ar bet kokią kitą elektroninių ryšių įrangą“. Nuo rudens to nebegalės daryti ir 180 pagrindinių mokyklų mokiniai.

Nuo gegužės Latvijoje 1– 5 klasių mokiniai taip pat negalės naudotis mobiliaisiais telefonais.

Seimas ketvirtadienį žengė pirmą žingsnį uždraudžiant mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose ne ugdymo tikslais.

Parlamentarų palaikymo sulaukė dvi tai numatančios Švietimo įstatymo pataisos.

Už Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos siūlymą po pateikimo procedūros balsavo 44 parlamentarai, prieš buvo 17, susilaikė 25 Seimo nariai. Už dalies konservatorių, socialdemokratų ir liberalų siūlymą buvo 41 politikas, prieš balsavo 11, 25 susilaikė.

Toliau projektus svarstys Seimo komitetai.

„Problemą mato visi, tačiau ją spręsti imasi tik pavienės ugdymo įstaigos“, – sakė viena iš projekto autorių „valstietė“ Ligita Girskienė.

Anot jos, rekomendacinio pobūdžio reglamentavimas problemos jau neišspręs.

„Siūlome papildyti Švietimo įstatymą nauja dalimi, kuria būtų įtvirtintas draudimas informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis, pripažįstant jų nekontroliuojamą naudojimą švietimo įstaigoje žalingu mokiniams veiksniu“, – teigė L. Girskienė.

Švietimo ministrė atsakė, kada mokyklose galėtų įsigalioti mobiliųjų telefonų ribojimas

Pagal „valstiečių“ projektą, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas mokykloje ne ugdymo tikslu būtų draudžiamas, išskyrus išimtinius atvejus, kurie būtų nustatyti mokyklos informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo tvarkoje.

Pasak L. Girskienės, kiekvienos švietimo įstaigos bendruomenė galės nustatyti išimtis, kada mobiliaisiais telefonais būtų leidžiama naudotis.

„Tiesiog mokyklos turėtų prievolę spręsti šitą klausimą“, – pabrėžė ji.

Anot projekto iniciatorių, pataisa turės teigiamos įtakos vaikų psichikos sveikatai, socialiniams įgūdžiams, mokymosi rezultatams.

Antruoju projektu siūloma asmeniniais mobiliaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais, išmaniaisiais laikrodžiais ir kitais išmaniaisiais įrenginiais mokyklose neleisti naudotis 1–10 klasių moksleiviams.

Šį projektą pateikusi konservatorė Daiva Ulbinaitė tvirtino, jog jį apie 200 visuomeninių organizacijų, apie 100 mokyklų ir beveik 4 tūkst. gyventojų.

Socialdemokratas Antanas Nedzinskas siūlė parodyti gerąjį pavyzdį ir iš pradžių uždrausti mobiliųjų telefonų naudojimą Seimo salėje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ketvirtadienį per Vyriausybės valandą teigė, kad įstatyme nereikėtų įtvirtinti tokio draudimo. Anot jos, užtektų parengti rekomendacijas mokykloms.

Šeštadienio rytą pastebėtas kibernetinis įsilaužimas į Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijos interneto svetainę LT72.lt, vertinama padaryta žala, nurodė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Pasak departamento, nuoroda, per kurią buvo pasiekta svetainėje esanti informacija, atjungta, ir informacijos sklaida sustabdyta.

Šiuo metu PAGD informatikos specialistai aiškinasi situaciją siekdami nustatyti kibernetinio incidento priežastis.

PAGD direktorius Renatas Požėla BNS nurodė, kad incidentas užfiksuotas šeštadienio rytą.

„Toliau darbas yra atliekamas, aiškinamės, kokia žala buvo padaryta“, – sakė R. Požėla.

„Iš karto institucija pradėjo reaguoti, buvo IT specialistai pajungti aiškintis, priėmėme sprendimą atjungti žalos šaltinį, kad žala toliau nebebūtų daroma“, – pridūrė PAGD vadovas.

Jis sakė negalintis įvardyti, kaip pasireiškė incidentas, pažymėjo, kad dar nėra žinoma, „kiek giliai buvo, matyt, įsilaužta“.

„Šiuo metu nepradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau atsakingas ir suinteresuotas institucijas esame informavę, tai matyt dėl ikiteisminio tyrimo galimo pradėjimo pirmadienį bus sprendžiama“, – kalbėjo R. Požėla.

Departamentas pažymėjo, kad kovą pradėjusi veikti visuomenės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms programėlė LT72 technologiškai nėra susijusi su minėta interneto svetaine.

„Ši aplikacija veikia autonomiškai ir be trikdžių, jai taikomi aukščiausi kibernetinio saugumo standartai“, – nurodė PAGD.

Kadetų ugdymas yra neatsiejama visuotinės gynybos dalis, o mokykla gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant jaunosios kartos valią priešintis bei pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Apie tai kalbėta naujausiame Krašto apsaugos ministerijos tinklalaidės „KAS ir KAM?“ epizode.

Jame dalyvavo Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis, kuris pažymėjo, kad pilietiškumas nėra tik apie pilietiškumo pamokas.

„Pilietiškumas yra visuotinė gynyba. Kiekviena ugdymo įstaiga gali tapti vienetu. Pilietiškumas yra apie mokėjimą padėti artimui, suteikti pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė Kaune veikiančio licėjaus direktorius R. Žilaitis.

Aptarta, kuo išskirtinis yra kadetų licėjus, kokie fiziniai ir akademiniai reikalavimai keliami kadetams bei kokie iššūkiai kyla ugdant jaunąją kartą.

Viena iš svarbiausių pokalbio temų – mokyklos vaidmuo visuotinėje gynyboje.

Pasak R. Žilaičio, kadetų ugdymas grindžiamas patriotinėmis vertybėmis ir karybos pagrindais, o mokyklos aplinka padeda ugdyti stiprią, atsakingą ir pasirengusią veikti visuomenę.

„Per pastaruosius metus mūsų auklėtiniai išgelbėjo keturias gyvybes – tai geriausias įrodymas, kad ugdome atsakingus ir pilietiškus žmones. Mūsų licėjus pirmiausia skirtas asmenybės formavimui – ieškome jaunų žmonių, kurie supranta tarnystės prasmę ir yra pasirengę prisiimti atsakomybę. Be akademinių dalykų moksleiviai mokosi apie valstybės valdymo modelį, dalyvauja karybos užsiėmimuose ir žygiuose. Šis kelias prasideda nuo penktos ir nuosekliai tęsiasi iki pat dvyliktos klasės“, – kalbėjo R. Žilaitis.

Kadetų licėjuje mokosi moksleiviai iš 29 Lietuvos miestų, o daugelis jų po mokyklos pasirenka karininko kelią ir stoja į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją.

Šiuo metu Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje mokosi beveik 300 moksleivių. Kadetų licėjus aktyviai bendradarbiauja su Ukrainos institucijomis, ypač su Lvivo kadetų licėjumi, dalijasi patirtimi ir stiprina tarptautinius ryšius.

Praėjusių metų liepos 31 d. Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymui perimti licėjų iš Kauno miesto savivaldybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavaldumo, taip dar labiau sustiprinant šios institucijos reikšmę krašto apsaugos sistemoje.

Lietuvoje artėjama prie svarbaus pokyčio – jau rudenį kai kuriose parduotuvėse pasirodys pirmosios automatinės amžiaus atpažinimo sistemos. Jų veikimo principas paremtas DI veidų analize, tad įsigyti prekes, kurioms reikia, kad darbuotojas patikrintų amžių, bus galima greičiau.

Povilas Kepalavičius, išmanių technologinių sprendimų įmonės „StrongPoint“ Savitarnos produkto direktorius, teigia, kad šalyje šis sprendimas kol kas veiks kaip pilotinis projektas.

Amžių nustatys kamera

„Testinės automatinės veido atpažinimo sistemos pradės veikti jau šį rudenį. Tai reiškia, kad laikui bėgant jos supaprastins apsipirkimą savitarnos kasose ir leis padidinti apsipirkimo greitį. Parduotuvių darbuotojai galės daugiau dėmesio skirti klientų aptarnavimui savitarnos kasose, o tai pagerins apsipirkimo patirtį visiems. Juk trumpesnės eilės ir greitesnis apsipirkimas – visų mūsų interesas“, – sako P. Kepalavičius.

Ši technologija jau kurį laiką sėkmingai taikoma Estijoje, kur per pastaruosius kelerius metus veido atpažinimo sistemos buvo integruotos į savitarnos kasas.

Tokios sistemos greitai ir efektyviai patikrina pirkėjų amžių perkant alkoholinius gėrimus. Automatinis veido atpažinimo procesas yra itin greitas – pirkėjui tereikia nuskenuoti prekę ir kelioms sekundėms žvilgtelėti į specialią kamerą, kuri, įvertinusi biometrinius duomenis, nustato amžių.

„Nors Baltijos šalyse per pastarąjį dešimtmetį alkoholio vartojimas pastebimai sumažėjo, jie vis dar dažnai atsiduria pirkėjų krepšeliuose. Tai reiškia, kad parduotuvėse, kuriose nėra DI amžiaus atpažinimo sistemų, kiekvieną savitarnos kasose alkoholį perkantį asmenį turi patvirtinti kasininkas. Tokia tvarka sukelia nepatogumų ir pailgina apsipirkimo laiką”, – sako ekspertas.

Apsukruoliai bando sistemų patikimumą

Net ir pradėjus veikti naujajai sistemai, pirkėjai galės rinktis ir įprastą amžiaus patvirtinimo būdą, kuomet tai padaro darbuotojas. Visgi, jei pirkėjas pageidauja, kad jo amžių patikrintų išmani sistema ir nenori laukti ateinančio kasininko, gali tai padaryti.

Siekiant užtikrinti sistemos patikimumą ir saugumą, veido atpažinimo technologija nuolat tobulinama. Atnaujinami sistemos algoritmai ir nuolat diegiamos papildomas saugumo priemones, kurios padeda užkirsti kelią galimiems bandymams apeiti sistemą.

Be to, parduotuvės darbuotojai yra apmokomi atpažinti galimus sukčiavimo atvejus ir imtis atitinkamų veiksmų, jei savitarnos kasų erdvėje darbuotojams kiltų įtarimų, kai jauni žmonės bando apgauti kameras.

Nesaugo duomenų bazėse

Kiekviena sistema, naudojanti jautrius žmogaus biometrinius duomenis, tokius kaip piršto atspaudai, akies rainelė, balsas ar veido bruožai, gali sukelti klausimų apie duomenų ir privatumo apsaugą. Tai taip pat aktualu, kai kalbama apie veido atpažinimo sistemas, tačiau P. Kepalavičius nuramina – įmonės naudojami sprendimai duomenų nerenka.

Automatinis veido atpažinimas įgyvendinamas laikantis griežtų asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Šios sistemos nesaugo vartotojų veidų ilgalaikėse duomenų bazėse, o lygina biometrinius duomenis realiuoju laiku.

Lietuvos moksleivių sąjunga sako (LMS) palaikanti šią savaitę pasirodžiusį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) siūlymą trumpinti mokslo metus. Vis dėlto, anot LMS viceprezidento Emilio Mikulskio, pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kokiu būdu tai būtų įgyvendinama.

„Mes vertiname teigiamai, kad pati kalba galop sugrįžta, tačiau yra keli klausimai, kurie ne mums vieniems kyla – o koku būdu?“, – Eltai sakė E. Mikulskis.

Anot jo, mokslo metų trumpinimas nebūtinai reiškia ilgesnes vasaros atostogas. LMS viceprezidento teigimu, tai galėtų būti įgyvendinama prailginant kitas, jau esamas, pavyzdžiui – rudens, pavasario, Kalėdų, ar įvedant naujas atostogas.

„Pasaulinė praktika rodo, kad labai ilgos vasaros atostogos irgi nėra naudingos visam ugdymosi procesui. Galbūt vienas iš būdų būtų ilgesnės tarpinės atostogos arba daugiau tarpinių atostogų – de facto vis tiek liktų ta pati mokslo metų pabaiga, bet pats krūvis mokymosi dienų sumažėja“, – kalbėjo E. Mikulskis, akcentuodamas, jog patiems moksleiviams palankesnis būtų ilginamų vasaros atostogų variantas.

„Vis dėlto, išlieka tas argumentas, kad dažnu atveju vis tiek vyksta ugdymo imitacija. Taip, turime gerų praktikų, turime gražių pavyzdžių. Mokyklų yra 914. Tikrai ne visos 914 mokyklų taiko tas geras praktikas“, – teigė LMS viceprezidentas.

Pasak E. Mikulskio, didelei mokytojų daliai vasaros pradžioje dalyvaujant vienuoliktokų bei dvyliktokų egzaminų procese, likę mokiniai šiaip ar taip nebesimoko.

„Mokymosi medžiagą mokiniai vis tiek dažniausiai išeina jau iki vasaros, tą būtina pabrėžti, nes tiesiog mokytojai neturi tokių galimybių vasarą (eiti – ELTA) pačios programos dėl to, kad jie egzaminų centruose (būna – ELTA). Tai dažniausiai jau ar taip, ar taip ugdymosi procesas pagal bendrąsias ugdymo programas baigiasi iki vasaros“, – Eltai sakė E. Mikulskis.

Dėl to, pasak jo, net ir sutrumpinus mokslo metus, ugdymo krūvis mokiniams nepadidėtų.

ELTA primena, kad ketvirtadienį LŠDPS kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) bei Vyriausybę, prašydama sutrumpinti mokslo metus pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bent iki birželio 10 dienos.

Profsąjungos teigimu, per pastaruosius aštuonerius metus net keletą kartų prailginta ugdymo proceso trukmė, tikintis, kad dėl to pagerės Lietuvos moksleivių pasiekimai, lauktų rezultatų nedavė.

Rašte taip pat nurodoma, kad birželio mėnesį tiek šalies mokytojai, tiek moksleiviai turėtų visą savo dėmesį sutelkę į valstybinius brandos egzaminus. Akcentuojama ir tai, kad tokiu laikotarpiu pedagogams gerokai padidėja ir darbo krūvis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tokius siūlymus vertina palankiai, tačiau pažymi, jog greitų pokyčių tikėtis neverta.

„Miškai – viena svarbiausių gamtos ekosistemų, kuri nuolat keičiasi, tačiau tuos pokyčius dažnai pastebime pavėluotai“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rytis Maskeliūnas. Klimato kaita, kenkėjų plitimas ir žmogaus veikla miškus veikia greičiau nei sugebame juos stebėti – kai kurie pokyčiai tampa matomi tik tada, kai padaryta nepataisoma žala.

KTU mokslininkai siūlo pažangius technologinius sprendimus miškui: inovatyvų miškų regeneracijos modelį ir garsinės analizės sistemą, leidžiančius prognozuoti miškų būklę ir aptikti pokyčius realiuoju laiku. Jų teigimu, tai gali tapti svarbiu įrankiu tvariai miškų apsaugai.

Dabartiniai miškotvarkos metodai dažnai susiduria su didėjančiais aplinkosaugos iššūkiais, kurie pastaraisiais metais itin auga.

„Miškai, ypač tokiuose regionuose kaip Lietuva, yra labai jautrūs vis šiltėjančioms žiemoms, o dėl daugybės skirtingų faktorių medžiai silpsta ir tampa labiau pažeidžiami kenkėjų. Turbūt jau retas Lietuvoje negirdėjo apie mažą vabaliuką žievėgraužį, dėl kurio kertame didelius miškų plotus“, – pasakoja R. Maskeliūnas.

Mokslininko nuomone, akivaizdu, kad tradicinių stebėsenos metodų – miškininkų vykdomų įprastinių vizualinių stebėjimų ar gaudyklių patikrinimų – nepakanka.

„Niekada neturėsime tiek žmonių, kad būtų galima sužiūrėti, kas nuolatos vyksta miške“, – sako jis.

Norėdami efektyviau užtikrinti miškų apsaugą, KTU mokslininkai pritaikė dirbtinį intelektą ir duomenų analizę. Šiomis technologijomis paremti nauji sprendimai leidžia ne tik stebėti miškų būklę, bet ir numatyti galimus pokyčius bei reaguoti į aplinkos veiksnius realiuoju laiku.

Lietuvoje klimato kaita ypač veikia egles

Vienas iš būdų situacijai gerinti – miškų regeneracijos dinamikos modelis, kuris prognozuoja, kaip miškai augs ir keisis laikui bėgant.

Modelis stebi medžių amžiaus klases ir apskaičiuoja tikimybes, kiek medžių pereis iš vienos amžiaus grupės į kitą, įvertindamas jų augimo ir mirtingumo rodiklius.

Be to, pasak duomenų analitikos eksperto, KTU Informatikos fakulteto Realus laiko kompiuterių sistemų centro (IF RLKSC) vadovo, prof. Roberto Damaševičiaus, modelis padeda nustatyti, kurios medžių rūšys geriausiai prisitaiko prie skirtingų sąlygų ir kokiuose regionuose jas sodinti.

„Jis gali būti naudojamas mišrių miškų atsodinimo planavimui, siekiant didinti jų atsparumą klimato kaitai, taip pat prognozuoti, kur ir kada tam tikros rūšys taps labiau pažeidžiamos kenkėjams, leidžiant imtis prevencinių priemonių. Įrankis prisideda prie miškų išsaugojimo, bioįvairovės išlaikymo ir ekosistemų paslaugų teikimo, padedant efektyviau skirstyti apsaugai skirtas lėšas ar kompensacijas miško savininkams“, – sako jis.

Šio modelio pagrindą sudaro pažangūs statistiniai metodai. Markovo grandinės modelis leidžia apskaičiuoti, kaip miškas pereina iš vienos būsenos į kitą, remdamasis dabartine situacija ir tikimybiniais augimo bei mirtingumo rodikliais.

„Tai suteikia galimybę numatyti, kiek jaunų medžių išgyvens ar sunyks dėl ligų ar kenkėjų, padedant priimti geriau pagrįstus sprendimus miškotvarkoje“, – pasakoja KTU IF profesorius.

Papildomai naudojama daugiakryptė laiko eilučių dekompozicija leidžia atskirti ilgalaikes miško augimo tendencijas nuo sezoninių svyravimų ar netikėtų gamtos veiksnių, tokių kaip sausros ar kenkėjų plitimas.

Šių metodų derinys suteikia išsamesnį miško ekosistemos vaizdą ir leidžia efektyviau prognozuoti miškų raidą įvairiomis aplinkos sąlygomis.

Modeliui įvertinus visos šalies situaciją, paaiškėjo, kad klimato kaita ypač veikia egles. Šie medžiai Lietuvoje tampa vis pažeidžiamesni dėl ilgesnių sausų periodų vasarą ir vis šiltesnių žiemų.

„Eglė, nors iš pradžių sparčiai auga jaunuose miškuose, vėlesniuose amžiaus tarpsniuose susiduria su didesniu mirtingumu. Tai siejama su sumažėjusiu atsparumu aplinkos poveikiui“, – teigia R. Maskeliūnas.

Dėl savo būklės miškas galės „pasiskųsti“ pats

Kitas mokslininkų sukurtas įrankis – tai garsų analizės sistema, kuri gali atpažinti natūralius miško garsus ir fiksuoti anomalijas, galinčias reikšti ekosistemos sutrikimus ar žmogaus veiklą. Garso analizė tampa svarbia miškų skaitmeninimo dalimi, leidžiančia realiuoju laiku aptikti aplinkos pokyčius ir greičiau reaguoti į galimas grėsmes.

Modelis, pasiūlytas KTU IF RLKSC doktoranto Ahmad Qurthobi, inovatyvus tuo, kad sujungia konvoliucinį neuroninį tinklą (CNN) su dvikrypčiu ilgalaikės trumposios atminties (BiLSTM) modeliu.

„CNN atpažįsta ir pateikia garsą apibūdinančius požymius, tačiau to savaime neužtenka norint suprasti, kaip garsai kinta laikui bėgant. Tam panaudojame BiLSTM, kuris analizuoja laiko sekas“, – aiškina R. Maskeliūnas.

Šis hibridinis modelis leidžia ne tik tiksliai atpažinti statinius garsus, pavyzdžiui, nuolatinį paukščių čiulbėjimą, bet ir dinamiškus garsų pasikeitimus – staigų kirtimo garsų atsiradimą ar vėjo stiprėjimą.

R. Maskeliūno teigimu, natūralūs gamtos garsai yra ypač svarbus miškų sveikatos rodiklis:

„Pavyzdžiui, paukščių giesmės padeda stebėti jų aktyvumą, rūšių įvairovę ir sezoninius migracijos pokyčius. Neįprastai sumažėjęs arba ženkliai padidėjęs paukščių garsų kiekis gali reikšti ekologines problemas, tokias kaip kenkėjai, ligos ar buveinių nykimas“.

Net patys medžių garsai, atsirandantys dėl vėjo, lapų judėjimo ar šakų lūžimo gali signalizuoti apie vėjo stiprumą ar struktūrinius medžių pokyčius dėl sausros ar kitų streso faktorių.

Mokslininkas priduria, kad modelis gali būti pritaikytas kitų aplinkos pokyčių stebėsenai.

„Mūsų modelis galėtų aptikti gyvūnų garsus, pavyzdžiui, vilkų staugimą, elnių poravimosi šauksmą ar šernų veiklą ir stebėti jų aktyvumą bei judėjimo modelius. Urbanizuotose teritorijose būtų galima stebėti triukšmo taršą ar intensyvumą“, – sako jis.

Pats sprendimas nėra tik „popierinė“ inovacija. Garso analizės dalis nesunkiai integruojasi į KTU sukurtą išmanųjį miško daiktų internetą –„Forest 4.0“, diegiant papildomą modulį jau sukurtuose išmaniuosiuose inkiluose.

„Tai tarsi tylūs rytojaus ekosistemų sergėtojai, realiuoju laiku analizuojantys mūsų miškų širdies ritmą ir puoselėjantys pasaulį, kuriame technologijos klausosi gamtos“, – išradimų prasmę aiškina daiktų interneto ekspertas KTU prof. Egidijus Kazanavičius.

Kai kurie dabartiniai miškininkų naudojami modeliai neretai per daug supaprastina sudėtingą ekologinę dinamiką ir sąveiką, ne visada pilnai atsižvelgdami į rūšių konkurenciją, aplinkos grįžtamąjį ryšį ir klimato nepastovumą.

Tampa sunku tiksliai prognozuoti miško reakciją į įvairius faktorius.

„Todėl šios pažangios technologijos – miškų ateitis“, – įsitikinęs prof. R. Maskeliūnas.

2025 m. kovo 13 d. Kaune įvyko antroji, vienintelė Lietuvoje visos dienos SEO konferencija, subūrusi šios srities profesionalus iš Lietuvos ir užsienio. Renginį organizavo UAB „Rocket Science Baltics”, o vedė Paulius Šetkus, „LemonHook” agentūros vadovas. Konferencija išsiskyrė savo temų įvairove ir praktiniu požiūriu į SEO rinkos naujoves bei tendencijas.

Pirmoji dalis: SEO strategijos ir konkurencinė analizė

Konferencijos pradžioje pranešėjas Raido Tamar iš Estijos („SEO Partner“ įkūrėjas) pristatė pranešimą apie nuorodų talpinimo ypatumus Estijos ir Suomijos rinkose. Jis dalijosi geriausiomis SEO praktikomis, populiariausiomis nuorodų talpinimo platformomis ir pateikė įžvalgų, kaip efektyviai komunikuoti su partneriais šiose rinkose, rašoma konferencijos organizatorių pranešime žiniasklaidai.

Toliau sekė Ramūno Bruzgio pranešimas „Kaip laimėti tarptautinėje rinkoje?“, kuriame buvo aptarta trijų žingsnių sistema, padedanti kurti veiksmingas rinkodaros strategijas tarptautinėse rinkose. Buvo nagrinėjami konkurencinės aplinkos vertinimo metodai, skaitmeniniai įrankiai ir tai, kaip pritaikyti rinkodaros strategijas skirtingose šalyse.

SEO konkurentų analizė tapo pagrindine Vlado Sapranavičiaus moderuojamų dirbtuvių tema. Dalyviai praktiškai išbandė konkurentų analizės metodus, tyrinėdami svetainių SEO strategijas pagal konkretų raktinį žodį „reklamos gamyba“. Šis interaktyvus užsiėmimas leido dalyviams geriau suprasti konkurencinės analizės svarbą ir įrankius.

Rasa Sosnovskytė („Growth Bite“ įkūrėja) savo pranešime „Kaip įveikti technologijų milžinus?“ dalijosi SEO triukais, padedančiais konkuruoti su didžiosiomis IT įmonėmis. Ji pristatė „IPRoyal“ atvejį ir aptarė, kaip optimizuoti svetainės raktinius žodžius be brangiai kainuojančių atgalinių nuorodų. Taip pat buvo aptartos vidinių nuorodų tvarkymo galimybės, naudojant dirbtinį intelektą ir „Vector Embeddings“ metodą.

Panelinė diskusija: SEO ateitis

Konferencijos viduryje vyko aukšto lygio panelinė diskusija „SEO ateitis”, moderuojama Ramūno Bruzgio.

Diskusijoje dalyvavo žinomi SEO ekspertai: Simas Šarmavičius („Sarmavicius.lt”), Vytautas Majauskas („Magoom”), Saulius Paknys („Banuba”), Matas Kibildis („Leapsly”), Vytautas Nemunaitis („Market Rats”) ir Evaldas Mockus („Omnisend”). Jie aptarė naujausias SEO tendencijas, rinkos pokyčius bei atsakė į auditorijos klausimus apie ateities perspektyvas.

Antroji dalis: ASO, Google Discover, SEO JAV ir Lietuvoje

Po diskusijos Vytis Bareika („Defined Chase“ įkūrėjas) pristatė „App Store“ optimizavimo (ASO) strategijas, kurios padeda padidinti programėlių matomumą ir reitingą programų parduotuvėse. Pranešime buvo aptarti pagrindiniai ASO principai, SEO metodai programėlėms bei lietuviškų ir užsienio programėlių pavyzdžiai.

Simonas Rudaminas, „WeLoveLithuania“ portalo įkūrėjas, dalijosi įžvalgomis apie „Google Discover“ kanalą, analizuodamas populiarias temas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jis paaiškino, kaip ši platforma veikia, kokie yra jos vartotojai ir ar verta investuoti į šį kanalą kaip papildomą marketingo įrankį.

Giedrius Morkūnas („emarketingoauditas.lt“ įkūrėjas) pasidalijo patirtimi apie affiliate projektus JAV rinkoje, naudodamas svetainę shopstyle.com kaip pavyzdį. Jis aptarė, kokių klaidų reikėtų vengti pradedant tokio tipo projektą, kokie buvo biudžetai ir kokias strategijas būtų galima taikyti ateityje siekiant geresnių rezultatų.

Konferenciją užbaigė Povilas Goberis („Setupad“ įkūrėjas), kuris pristatė Lietuvos žiniasklaidos požiūrį į SEO. Jo atlikta apklausa atskleidė, kiek Lietuvos žiniasklaidos portalai investuoja į SEO, kokius metodus taiko ir kodėl kai kurie jų vis dar skeptiškai žiūri į paieškos sistemų optimizavimą.

SEO konferencijos dalyviai turėjo unikalią galimybė susipažinti su naujausiomis SEO praktikomis, pritaikyti įgautas žinias realiose situacijose. Renginys ne tik suteikė vertingų žinių, bet ir tapo puikia platforma naujoms partnerystėms bei idėjų mainams.

Į Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainę LT72.lt šeštadienį įsilaužta dėl konfigūravimo klaidos, atnaujinant šios svetainės programinę įrangą, pirmadienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Departamento specialistams aiškinantis incidento aplinkybes, nustatyta, kad minėta konfigūravimo klaida leido pasiekti dalį failų, esančių serveryje.

„Konfigūravimo klaida buvo ištaisyta. Taip pat buvo atliktas papildomas svetainės skenavimas, siekiant išsiaiškinti, ar nėra daugiau pažaidų – jų nebuvo nustatyta“, – rašoma pirmadienį išplatintame pranešime.

Departamentas nurodo šiuo metu atliekantis tyrimą, po kurio bus pateiktos išvados ir pasiūlymai dėl kibernetinio saugumo didinimo.

PAGD dar po incidento pranešė, kad kovą pradėjusi veikti visuomenės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms programėlė LT72 technologiškai nėra susijusi su minėta interneto svetaine.

Šiandien, kovo 27 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taryba išrinko naująjį vadovą. Universiteto rektore tapo profesorė dr. Ineta Dabašinskienė. Ji – pirmoji moteris išrinkta vadovauti universitetui.

VDU rektorius renkamas penkerių metų kadencijai, vadovaujantis LR mokslo ir studijų įstatymu, VDU statutu ir VDU Tarybos patvirtinta rinkimų organizavimo tvarka. Jos kadencijos pradžia – spalio 1 d.

Kaip rašoma VDU pranešime žiniasklaidai, rektoriaus rinkimuose dalyvavo penki kandidatai: prof. dr. Ineta Dabašinskienė, prof. dr. Julija Kiršienė, prof. dr. Ričardas Krikštolaitis, prof. dr. Tomas Krilavičius ir prof. dr. Audrius Sigitas Maruška.

Akademikė Ineta Dabašinskienė yra Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos katedros profesorė, filologijos mokslų daktarė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro vadovė, tarptautinio aljanso „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė.

Universitete prof. dr. I. Dabašinskienė dirba nuo 1993 m., yra dirbusi Regionistikos katedros vedėja, Politikos mokslų ir diplomatijos prodekane ir dekane, Humanitarinių mokslų fakulteto dekane. Nuo 2010 m. – VDU Senato narė, 2010–2015 m. buvo mokslo komiteto pirmininkė, 2015–2020 m. – VDU Tarptautinių ryšių prorektorė. Profesorė aktyviai dalyvauja mokslo ir švietimo projektuose, priklauso įvairioms organizacijoms, skaito paskaitas Europos, JAV, Kinijos universitetuose. Buvusi Baltijos studijų plėtros asociacijos viceprezidentė. Tarp mokslinių interesų krypčių – psicholingvistika, taikomoji kalbotyra, daugiakalbystė, pragmatika ir pokalbio analizė. Profesorė yra išleidusi monografijų ir mokslo darbų Lietuvos ir tarptautiniuose leidiniuose.

„Mano vizija – kurti ateities Vytauto Didžiojo universitetą, kuris būtų ne tik žinių perdavimo institucija, bet ir laisvų bei kilnių individų ugdymo, autentiškos minties plėtojimo, pažangos epicentras, puoselėjantis geros valios principus. Tai universitetas, kuris rūpinasi bendruomenės nariais, skatina mokslą, kūrybą ir inovacijas bei daro teigiamą poveikį visuomenei“, – teigia naujai išrinkta rektorė.

Ineta Dabašinskienė pabrėžia, kad per pastarąjį dešimtmetį VDU vaidmuo Lietuvoje ir tarptautinėje akademinėje aplinkoje išaugo – bendruomenė pelnė aukščiausius mokslo ir meno apdovanojimus, ypač padaugėjo tarptautinių MTEP projektų, išaugo ir aukšto lygio VDU menininkų pasirodymų skaičius, kyla universiteto tarptautiniai reitingai, stiprėja dalyvavimas Europos universitetų aljansuose (TRANSFORM4EU), VDU vardą pasaulyje garsina ir studentų bei absolventų pasiekimai. Svarbu ir tai, kad VDU patikėta koordinuoti 12 mokslo ir verslo institucijų vienijantį Lietuvos konsorciumą, kuris pasirašė sutartį su lyderiaujančiu pasaulyje Masačusetso technologijos institutu (MIT, JAV). Universiteto lyderystė akivaizdi ir formuojant švietimo politikos sprendimus, teikiant ekspertinius pasiūlymus (ne)vyriausybinėms, verslo bei kitoms institucijoms.

Parengtoje universiteto veiklos programoje rektorė pagrindiniais prioritetais įvardija atsakingą bendruomenę, atviras studijas, ambicingą mokslą ir atsparią infrastruktūrą, kurie, jos įsitikinimu, padės ne tik spręsti sudėtingus klausimus, bet ir siekti pažangos bei klestėti.

Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime kiek daugiau nei 13 proc. aštuntokų nepasiekė patenkinamo matematikos lygio ir virš 2 proc. mokinių šio lygio nepasiekė testuojant lietuvių kalbos žinias, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).

Jos duomenimis, aukštesnįjį lygį matematikos patikrinime pasiekė 8,4 proc. aštuntokų, pagrindinį – 55,8 proc., patenkinamą – 22,8 proc., o patenkinamo nepasiekė 13,1 proc. mokinių.

Pastariesiems moksleiviams, pasak NŠA, devintoje klasėje bus numatytos konsultacijos.

Lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo patikrinimo aukštesnįjį lygį pasiekė 20,6 proc. mokinių, pagrindinį – 70,8 proc., patenkinamą – 6,3 proc. ir nepasiekė patenkinamo 2,4 proc. aštuntokų.

Aštuntokai lietuvių kalbos ir literatūros patikrinime vidutiniškai surinko 29,5 taško iš 40 galimų, o matematikos – 23,6 taško iš 40.

Kaip pažymėjo NŠA, patikrinimą atlikusiems specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams šiemet buvo duota 50 proc. daugiau laiko, jiems taip pat numatyti kiti vykdymo, užduoties formos, vertinimo pritaikymai.

Šie mokiniai lietuvių kalbos patikrinime surinko vidutiniškai beveik 32 taškus, matematikos – beveik 24 taškus iš 40 galimų.

Aštuntokai iš lenkų, baltarusių ir rusų kalbomis ugdymą organizuojančių mokyklų galėjo atlikti savo gimtosios kalbos ir literatūros skaitymo nacionalinį patikrinimą.

Pasak NŠA, šių metų aštuntokai yra pirmieji, atlikę nacionalinių patikrinimų užduotis pagal atnaujintas ugdymo programas, pradėtas diegti praėjusiais mokslo metais, todėl užduotys nebuvo analogiškos ankstesnių metų užduotims.

Matematikos patikrinimą sudarė mažiau užduočių, kurios atitinkamai įvertintos mažesniu taškų skaičiumi. Lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimui buvo skirta daugiau laiko.

„Šių metų mokinių rezultatai atspindi pasiekimus pagal atnaujintas ugdymo programas, tad tik ateityje turėsime galimybę lyginti, kaip mokiniams pavyksta pademonstruoti savo gebėjimus pagal keturis pasiekimų lygius. Iki šių metų rezultatai buvo vertinami pagal tris pasiekimų lygius“, – pranešime cituojamas NŠA vadovas Simonas Šabanovas.

Agentūros duomenimis, vasarį surengtuose patikrinimuose dalyvavo 28 tūkst. 905 aštuntokai.

Bendrojo ugdymo mokyklose mokosi daugiau kaip 29 tūkst. aštuntos klasės mokinių.

Dirbtinis intelektas (DI) nepastebimai keičia kasdienį žmogaus gyvenimą ir tampa neatsiejama šiuolaikinių technologijų dalis. Vieni mato DI kaip grėsmę, kiti – kaip puikų įrankį. DI neaplenkė ir medicinos srities, kurioje pamažu įsitvirtina pagalbininko vaidmenyje. Apie pokyčius medicinoje trumpai papasakojo KTU Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius, DI srities ekspertas Vidas Raudonis.

Dirbtinis intelektas medicinos srityje: naujos galimybės ir pritaikymai

„Dirbtinio intelekto (DI) metodai šiandien papildo medicinos sritį, leisdami greičiau ir objektyviau analizuoti bei nustatyti subtilius atvejus didžiuliuose duomenų srautuose. Tai ypač svarbu, kai specialistams tenka priimti sprendimus su ribotu laiku, pavyzdžiui, kai pacientų srautai yra dideli, o gydytojai dirba su papildomais uždaviniais, tokiais kaip medicininių įrašų pildymas.“ – pranešime žiniasklaidai sako KTU Elektros ir elektronikos fakulteto dirbtinio intelekto srities ekspertas prof. dr. Vidas Raudonis.

DI technologijos yra plačiai taikomos skaitmeninių vaizdų analizėje – nuo rentgeno spindulių iki magnetinio rezonanso (MR). DI gebėjimas apdoroti ir analizuoti šiuos vaizdus leidžia greitai pateikti tikslią informaciją, kurią lengvai interpretuoja gydytojai.

Pritaikymas diagnostikoje: greitis ir tikslumas

DI metodai siekia atkartoti žmogaus, specialisto, atliekamą diagnostikos procesą. Pavyzdžiui, patologai analizuoja histologinius audinių mėginius, kad nustatytų vėžinių ląstelių buvimą. Kompiuteriniai metodai, remiasi vizualiniais požymiais ir gali atlikti šią užduotį per kelias sekundes, kai žmogus šiam procesui gali skirti apie 5 minutes.

DI analizuoja skaitmeninius vaizdus ir tiksliai nustato vėžines ląsteles, pateikdamas statistiką apie jų išsidėstymą. KTU profesorius aiškina, kad šiuo metu DI metodai sėkmingai lyginami su tradiciniais diagnostikos metodais, dažnai jie ne tik pasiekia, bet ir lenkia juos. Tokiu būdu DI ne tik paspartina diagnostikos procesą, bet ir užtikrina aukštą tikslumą, padedant gydytojams priimti geresnius sprendimus.

Lėtinių ligų prevencija ir prognozė: dirbtinis intelektas kaip ankstyvos diagnostikos įrankis

Sveikatos priežiūros įstaigos kaupia didelius pacientų sveikatos duomenų kiekius.

„DI puikiai apdoroja didelius kiekius informacijos. Tai gali padėti nustatyti ligą ar užkirsti kelią jos vystymuisi.“ – tvirtina DI srities ekspertas V. Raudonis.

Tokia analizė leidžia medicinos įstaigoms iš anksto nustatyti riziką ir imtis prevencinių priemonių, užtikrinant geresnį pacientų gyvenimo kokybės palaikymą.

Robotų chirurgija: tikslumas ir saugumas su dirbtiniu intelektu

Nors šiuo metu DI nėra tiesiogiai naudojamas robotų valdymui chirurgijoje, jis atlieka svarbų vaidmenį kaip pagalbinė technologija, gerinanti vaizdų aiškumą ir tikslumą operacijų metu. DI gali pagerinti vaizdo ryškumą, paryškinti svarbius objektus ir padėti chirurgams geriau įvertinti operacijos eigą.

Šiuo metu robotai chirurgijoje dažniausiai naudojami kaip manipuliatoriai, leidžiantys chirurgui atlikti subtilius judesius per atstumą. V. Raudonio manymu, tai ne tik pagerina operacijų tikslumą, bet ir sumažina chirurgų kontaktą su pavojingomis medžiagomis, tokiomis kaip radioaktyviosios, kas ypač svarbu tam tikrose procedūrose.

Iššūkiai: privatumas ir algoritmų šališkumas

Viena iš pagrindinių problemų, susijusių su DI taikymu medicinoje, yra šių technologijų sprendimų aiškinamumas.

„Dažnai DI priima sprendimus, kurių žmogus negali pilnai paaiškinti.“ – teigia ekspertas.

Tai kelia pasitikėjimo klausimų – jei gydytojai ir pacientai nesupranta, kaip DI priėmė tam tikrą sprendimą, tai gali sumažinti jų pasitikėjimą šia technologija.

„Užtikrinti DI objektyvumą yra sudėtinga, jis yra užprogramuotas pateikti atsakymą bet kokiu atveju, net jei informacija neatitinka realybės. Todėl šiai dienai, nors DI ir padeda medicinos srityje, tai dar tikrai nėra pakankamai patikima technologija.“ – teigia profesorius.

Siekiant stiprinti mokymo kokybę, šiais metais numatyta paskirstyti 38 mln. eurų investicijų į profesinio mokymo infrastruktūrą, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Anot jos, investicijos leis atnaujinti praktinio rengimo bazes, techninę įrangą Vidurio ir Vakarų Lietuvos profesinio mokymo įstaigose.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro Rolando Zuozos, tokio dydžio investicijos profesinio mokymo įstaigoms būtų itin reikšmingos, todėl į investicijų planavimą būtina įtraukti pačias profesinio mokymo įstaigas, regionų atstovus, darbdavius, kurie geriausiai žino, kokių profesionalų reikia vietinei darbo rinkai ir kaip juos parengti.

„Jau pradėjome diskusijas regionuose, kuriuose kartu su regiono profesinio mokymo įstaigomis, socialiniais partneriais – verslo organizacijomis, Užimtumo tarnybos regioninių padalinių ir savivaldos atstovais – aptariame, į ką tikslingiausia nukreipti investicijas profesinio mokymo infrastruktūrai atnaujinti“, – pranešime cituojamas R. Zuoza.

„Ieškome susitarimų dėl principų, kuriais remdamiesi skirstysime lėšas, siekdami didžiausios naudos šalies ekonomikai ir visuomenei“, – teigė jis.

Pasak ŠMSM, planuojama atlikti investicijų į profesinio mokymo infrastruktūrą poreikio analizę atsižvelgiant į regioninius plėtros planus, savivaldybių plėtros strategijas, Užimtumo tarnybos ir kitus duomenis. Analizės rezultatai bus pateikti galutinėje tyrimo ataskaitoje, kuri bus pristatyta visuomenei.

Diskusijos dėl investicijų panaudojimo šį pavasarį suplanuotos visuose Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose, teigia ministerija.

Diskusijos jau vyko su Panevėžio ir Kauno regionų atstovais, jas toliau planuojama tęsti Klaipėdoje, Telšiuose, Utenoje, Tauragėje, Šiauliuose, Marijampolėje ir Alytuje.

Turintys mokslo laipsnį, pedagoginės ir vadybinės patirties, taip pat – turintys ne žemesnę nei trečią valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją ir, žinoma, esantys nepriekaištingos reputacijos (ji suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme) asmenys gali rengtis, jei tik nori, dalyvauti viešame konkurse Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus pareigoms eiti (kadencijos trukmė – 5 metai, tarnybinis atlyginimas – 9400 EUR). Konkursą skelbia LSMU taryba.

Laiko pasirengti yra nemažai, nes, anot pranešimo, asmenų, norinčių dalyvauti viešajame konkurse, dokumentai turi būti gauti nuo 2025 m. liepos 21 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d. 15.00 val. (detaliau apie tai – lsmu.lt). Teikiami dokumentai turi būti įdėti į du vokus (vienas vokas įdėtas į kitą, abu užklijuoti), ant abiejų vokų turi būti aiškiai nurodyta: „Dokumentai viešajam konkursui rektoriaus pareigoms užimti, atplėšti tik Tarybos posėdyje“.

Tarp dokumentų, kuriuos privalu būsimiems pretendentams pristatyti, norint dalyvauti konkurse, turi būti ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veiklos penkerių metų programos koncepciją (apimtis – iki 1750 žodžių).

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad šiuo metu LSMU rektoriaus pareigas nuo 2022-ųjų eina Rimantas Benetis – profesorius, mokslų daktaras (biomedicinos mokslų, medicinos), ilgametis Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Latvijos mokslų akademijos užsienio narys, Kazachstano Respublikos garbės profesorius.

Pažymėtina, jog prof. R. Benetis vadovavo kardiochirurgų brigadai, kuri atliko pirmąją širdies operaciją Kaune, atliko pirmąją Baltijos šalyse plaučių ir širdies bei plaučių komplekso persodinimo operaciją. Jam suteiktas Lietuvos valstybės apdovanojimas, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius, taip pat – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius. Profesorius yra Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgijos draugijos valdybos, Europos kardiotorokalinės chirurgijos asociacijos narys bei šios asociacijos (EACTS) Podiplominių studijų komiteto, Europos vožtuvų plastikos chirurgų grupės (EVRG), Kauno krašto kardiologų draugijos narys, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas konsultantas širdies chirurgas, jam suteikta aukščiausia kardiochirurgo kategorija.

Gimė 1957 m. liepos 3 d. Noriškių kaime Plungės rajone,, mokėti Plungės mokyklose, 1974–1980 m. – Kauno medicinos instituto Medicinos fakultete. Profesinį darbą pradėjo Kauno klinikose, tris metus dirbo Ukmergės rajoninėje ligoninėje chirurgu traumatologu, nuo 1984-ųjų rugsėjo iki dabar – Klinikos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno medicinos instituto (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos) gydytojas širdies chirurgas.

Nuo 1988 m. R. Benetis baigė podiplomines studijas Maskvoje bei Vilniuje, dirbo Danijos, Švedijos ir kitų užsienio šalių universitetinėse ligoninėse, stažavosi garsiose Anglijos bei kitose užsienio valstybių širdies, kraujagyslių ir krūtinės chirurgijos klinikose ir mokslų centruose. Nuo 1994-ųjų iki šių dienų – Kauno medicinos akademijos (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) ir Kauno akademinių klinikų (dabar – LSMU ligoninė Kauno klinikos) Kardiochirurgijos klinikos (dabar – Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos) vadovas.

Profesoriaus vardas kardiochirurgui R. Benečiui buvo suteiktas 2005 -aisiais. Tais pačiais metais jis tapo universiteto Senato nariu, o 2016-2020 m. vadovavo Senatui. 2010–2020 m. dalyvavo 8 tarptautiniuose biomedicininiuose klinikiniuose tyrimuose kaip pagrindinis tyrėjas.

Iki šiol profesorius R. Benetis yra paskelbęs daugiau nei puspenkto šimto mokslo publikacijų, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose ir kongresuose, specialybės ekspertų mokymuose JAV, Indijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Švedijoje, Danijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Olandijoje, Islandijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje, Brazilijoje, Rusijoje, Kazachstane, Lenkijoje. Prof. R. Benetis konsultuoja ir gydo ligonius, sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis, skaito paskaitas studentams ir rezidentams, veda mokymus, seminarus ir pratybas, jis – ir doktorantų vadovas bei jų konsultantas.

Per pastaruosius metus smarkiai išaugus sukčiavimo atvejų skaičiui socialinėse platformose, finansų ekspertai įspėja vartotojus būti itin atsargius. Skaitmeninio saugumo sprendimų bendrovės „Aura“ duomenimis, net 62 proc. „Facebook“ naudotojų kas savaitę susiduria su sukčiais – tai didžiausias rodiklis tarp visų socialinių tinklų. Ypač aktyviai sukčiai veikia „Facebook Marketplace“ prekyvietėje, kur nusikaltėliai, apsimesdami pirkėjais, vilioja banko duomenis prašydami spustelti netikras nuorodas.

Sukčių taikinyje – tiek pardavėjai, tiek pirkėjai

Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, bėgant metams sukčiavimo schemos socialiniuose tinkluose tampa vis sudėtingesnės, rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

Jungtinės Karalystės banko „TSB“ duomenimis, kas trečias skelbimas „Facebook Marketplace“ yra netikras, o čia įvyksta net 73 proc. visų pirkimo socialinių platformų sukčiavimo atvejų. Dažniausios taktikos – vartotojų nukreipimas į netikras svetaines, suklastotų prekių siūlymas už įtartinai mažą kainą, atsisakymas leisti apžiūrėti prekes, išankstinio užmokesčio reikalavimas, duomenų vagystės per netikras nuorodas ir suklastoti mokėjimo patvirtinimai.

„Sparčiai tobulėjančios technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas ir „deepfake“ vaizdo įrašai, leidžia sukčiams kurti tikroviškesnes ir sunkiau atpažįstamas apgavystes. Be to, socialinių tinklų funkcionalumų atnaujinimai, tokie kaip naujos reklamos formos ir privačios grupės, suteikia daugiau galimybių sukčiams paslėpti apgavystes už patrauklių platformos funkcijų“, – sako R. Čereška.

Jis pastebi, kad Lietuvoje paskutiniu metu itin padaugėjo tokių sukčiavimo atvejų, kai lėšas bandoma pasisavinti imituojant apsipirkimą „Facebook Marketplace“ prekyvietėje. Čia netikri pirkėjai apsimeta norintys įsigyti prekę, tačiau vietoj tiesioginio mokėjimo siūlo naudotis tariamai saugiomis su kurjerių tarnybomis susietomis atsiskaitymo platformomis.

„Sukčiai dažnai susisiekia per skelbimus arba „Facebook Marketplace“ prekyvietę, teigdami, kad už pirkinius apmokės per kurjerį, ir siunčia įtartinas nuorodas, kuriose prašoma įvesti banko kortelės duomenis, kad tariamai pervestų pinigus per kurjerių tarnybas.

Pastebima, kad jie ne tik bando išvilioti pinigus iš pirkėjų, bet ir atakuoja pardavėjus, apsimesdami mokėtojais, siųsdami suklastotus pavedimų patvirtinimus ar prašydami pervesti tariamą permoką“, – įspėja R. Čereška.

Geriausia apsauga nuo sukčių – racionalumas

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2024 m. sukčiavimo atvejų skaičius pasiekė rekordines aukštumas – sukčiai bandė išvilioti net 35 mln. eurų, o pervesta suma viršijo 20 mln. eurų. Iš viso užfiksuota daugiau nei 13,5 tūkst. sukčiavimo atvejų.
R. Čereška pastebi, kad pagrindinė problema – žmonių patiklumas ir skubėjimas, dažnai užgožiantis budrumą.

„Deja, žmonės vis dar per dažnai pasitiki nepažįstamais asmenimis internete. Sukčiai tuo naudojasi ir manipuliuoja aukomis, skatindami jas priimti skubotus sprendimus“, – sako banko atstovas.

Anot jo, apsiperkant socialinių tinklų prekyvietėse, pirmiausia reikėtų įvertinti pardavėjo patikimumą ir pasiūlymo realistiškumą – itin žemos kainos ar skubos jausmą kuriantys pardavėjai dažnai siekia pasinaudoti pirkėjų impulsyvumu.

„Jeigu matote „naują“ telefoną už žymiai mažesnę kainą nei rinkos vertė, labai tikėtina, kad tai nėra tikras skelbimas. Sukčiai tokiu būdu vilioja pirkėjus, tikėdamiesi, kad šie neskirs pakankamai laiko situacijai įvertinti“, – aiškina R. Čereška.

Jis taip pat ragina vartotojus atkreipti dėmesį ir į mokėjimo būdus – jei pardavėjas siūlo atsiskaityti ne „Facebook“ rekomenduojamais metodais, pavyzdžiui, reikalauja mokėti grynaisiais ar per mažai žinomas platformas, verta suabejoti jo sąžiningumu.

„Internete sukčiai turi itin palankias sąlygas manipuliuoti netikra paskyros informacija, todėl vartotojai turi išlikti budrūs ir įvertinti pardavėjo profilio autentiškumą. Jei profilis sukurtas neseniai, turi mažai draugų, nuotraukų ar įrašų, tai gali būti ženklas, kad susiduriate su apgaviku“, – sako R. Čereška.