Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Jono Petkevičiaus teigimu, šiuo metu 21 šalies ugdymo įstaiga neturi nuolatinio vadovo. Pasak jo, pernai buvo surengti 128 konkursai, tačiau 21 atranka į vadovų postus taip ir neįvyko.

„Vadinasi, 21 mokymo įstaiga neturi vadovo“, – šią savaitę vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje sakė J. Petkevičius. 

Ministerijos duomenimis, aštuoniuose konkursuose nebuvo atrinktas tinkamas vadovas, kituose aštuoniuose išvis nebuvo pretendentų. Taip pat – penkios atrankos buvo atšauktos arba skelbiamos pakartotinai.

Be to, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), beveik 5 proc. šalies ugdymo įstaigų vadovo neturi jau daugiau kaip metus. Praėjusiais mokslo metais šis rodiklis siekė 5,2 procento.

„Mano galva, tai yra geras rodiklis. Jei kalbame apie konkuravimą, apie geriausių žmonių pritraukimą, tai konkursas pats iš savęs spinduliuoja energiją, kad ne visada kažkas turi baigtis rezultatu“, – pažymėjo Švietimo ir mokslo komitetui priklausantis liberalas Simonas Kairys. 

Anot jo, džiugina ir tai, kad pernai viename konkurse į švietimo ugdymo įstaigos vadovo poziciją vidutiniškai dalyvavo po 2 pretendentus.

Pareigoms eiti reikiamo magistro laipsnio neturi 248 švietimo įstaigų vadovai

17 proc. švietimo įstaigų vadovų šiuo metu neturi magistro laipsnio

Taip pat komiteto posėdyje viceministras informavo, kad šiuo metu beveik 17 proc. įvairių švietimo įstaigų vadovų neturi kvalifikacinio magistro laipsnio, kurio bus reikalaujama nuo 2027-ųjų rugsėjo.

„Šiai dienai 248 mokyklų vadovai neturi magistro išsilavinimo. Tai yra 16,93 procento. Tačiau, šiuo metu 230 mokosi, kad įgytų magistro laipsnį. 18 vadovų magistro laipsnio nesiekia, nes tikriausiai jiems tai yra paskutinė kadencija, galbūt dauguma yra pensinio amžiaus, arba neplanuoja tęsti šio darbo“, – svarstė J. Petkevičius.

„Nuo 2027 metų rugsėjo visi (mokyklų vadovai – ELTA) turės turėti magistro kvalifikacinį laipsnį. Jeigu jie neturės ir pasibaigs kadencija, tada turės dalyvauti konkurse. Kadangi neturės magistro laipsnio, tai konkurse dalyvauti nebegalės“, – aiškino jis.

ŠMSM duomenimis, 2024–2025 mokslo metais įvairaus tipo mokyklose dirba 1629 vadovai. Pastarieji yra skiriami penkerių metų kadencijai. 

„Gyvename laikais, kai žiniasklaida išgyvena dideles transformacijas. Tokie žurnalistikos principai, kaip faktiškumas, objektyvumas bei nešališkumas, pastaruoju metu ima vis labiau svyruoti. Keičiasi ne tik žiniasklaidos autoritetas, bet ir informacijos vartojimo įpročiai. Skaitmenizacijos revoliucija tam tikra prasme deprofesionalizavo žurnalistiką. Vis dėlto, visuomenės noras žinoti ir suprasti realybę, nesikeičia”, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytoja, profesorė dr. Auksė Balčytienė.

Šiemet sukanka šimtas metų, kuomet Lietuvoje pradėtos vykdyti žurnalistikos studijos. Šios srities specialistų ugdymo tradiciją ir toliau tęsiantis VDU, jau gegužės 15 d. sukvies žurnalistikos profesionalus, tyrėjus ir visuomenės narius į išskirtinį renginį, kurio metu savo mintimis apie žurnalistikos praeitį, dabartį ir ateitį dalinsis universiteto dėstytojai, absolventai, studentai ir net moksleiviai, rašoma VDU pranešime.

„Žurnalistika yra ne tik amatas, profesija, bet ir mąstymo būdas, misija šviesti visuomenę bei kurti profesionalumo standartus. Šiandien daugelis mūsų esame bendrai pavargę nuo socialinės tinklaveikos, nuolatinio informacinio ir komunikacinio triukšmo. Kyla klausimas, kokios informacijos mums reikia? Norime atgaivinti diskursą, kodėl žurnalistika yra svarbi ir kodėl verta rinktis studijuoti žurnalistiką”, – renginio esmę apibūdina VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja, profesorė dr. Kristina Juraitė.

Apie tai, kokia buvo žurnalistikos studijų pradžia nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos aušroje, kaip keitėsi pačios studijos ir kokius pokyčius išgyvena žurnalistika – interviu su VDU profesorėmis.

Studijų pradžia sutapo su jaunos valstybės atsiradimu

Kaip pasakoja K. Juraitė, žurnalistikos paskaitos VDU pradėtos skaityti 1925 m., o 1941 m. įkurta Sociologijos ir žurnalistikos katedra.

„Pirmąsias žurnalistikos paskaitas tuometiniame Lietuvos universitete 1925-1926 m. skaitė iš Šveicarijos atvykęs profesorius Juozas Eretas (1896-1984), 1920 m. įsteigęs ELTA naujienų agentūrą. Jo pradėtą kelią tęsė vienas žymiausių Lietuvos tarpukario žurnalistų, kultūros žurnalo „Naujoji Romuva” leidėjas ir redaktorius Juozas Keliuotis (1902-1983), studijavęs Paryžiaus Sorbonos universitete ir Aukštojoje žurnalistikos mokykloje, kur lankė ne tik žurnalistikos, bet ir sociologijos, filosofijos paskaitas.

Savo vedamose paskaitose jis kėlė ir šiandien aktualius žurnalistikos profesionalumo, žodžio laisvės ir spaudos visuomeniškumo bei atsakomybės klausimus. Tad idėja VDU jungti žurnalistiką su sociologija tikrai nėra atsitiktinė. J. Keliuočio iš Paryžiaus atsivežta vakarietiška patirtis skatino jį į žurnalistiką žvelgti kaip į tautos, visuomenės ir valstybės modernizavimo projektą, reikšmingą ne tik socialiniu, politiniu, bet taip pat profesiniu ir moraliniu požiūriu”, – pažymi profesorė.

Tuo metu prof. dr. Auksė Balčytienė atkreipia dėmesį, jog žurnalistikos studijų atsiradimui Lietuvoje įtaką darė technologinė revoliucija ir politiniai įvykiai.

„XX a. pradžioje atsiranda radijas, steigiasi pirmosios žiniasklaidos agentūros. Kartu kuriasi ir jauna, demokratinė valstybė, kuriai reikėjo visų šių institutų. Tai yra pagrindiniai motyvai, kurie paskatino ieškoti profesionalų, ir, sykiu suprasti, kad šis, žurnalistikos, žanras yra kitoks nei paprasta literatūra. Pavyzdžiui, Europoje istoriškai susiklostė, jog į žurnalistiką dažniausiai ateidavo žmonės, kuriems nepavyko savęs realizuoti kaip rašytojams, bet žurnalistikoje jie puikiai prisitaikė”, – pasakoja A. Balčytienė.

K. Juraitė papildo, jog pirmaisiais žurnalistais dažnai tapdavo žmonės, jautę paskatą dalyvauti visuomenės gyvenime, puoselėti tautiškumo ir valstybingumo idėjas.

„Pavyzdžiui, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu susipažino Pirmojoje lietuvių dailės parodoje, kur ji apsilankė siunčiama „Vilniaus žinių” redakcijos. Mes ją geriau žinome kaip visuomenės veikėją, rašytoją, pedagogę, bet nedaug žinome apie ją kaip vieną to meto spaudos bendradarbių. XIX a. pabaigoje žurnalistikos užuominos jau buvo gyvos ir tampriai susijusios su nacionaliniu judėjimu bei tautiniu atgimimu. Pažvelgę į Lietuvos Tarybos narių sąrašą pamatysime, kad Vasario 16-osios Akto signatarų tarpe buvo nemažai tokių, kurie aktyviai bendradarbiavo spaudoje, buvo žurnalistai, redaktoriai, leidėjai. Tokiame technologiniame ir politiniame kontekste pradėtos žurnalistikos paskaitos buvo viso to tąsa ir, beje, pakankamai ankstyva iniciatyva globaliu mastu, pranokusi ne tik mūsų kaimynus, bet ir daugelį Vakarų šalių”, – teigia VDU dėstytoja.

Studentai pasižymėjo ambicingumu ir reiklumu

1998 m. VDU atkūrus žurnalistikos studijų tradiciją, buvo tikslingai pasirinkta jas pradėti vykdyti ne nuo bakalauro, o nuo magistro studijų lygmens.

„Būti žurnalistu nereiškia būti jaunu studentu, vien tik bandančiu pasakyti kas, kur, kada ir kaip įvyko, bet turinčiu ir platesnį akiratį, suvokiantį savo profesijos misijinę funkciją. O misija yra informuoti tiksliai, teisingai ir subalansuotai, bet sykiu suvokiant ir labai didelę atsakomybę už tokią savo rolę”, – pabrėžia A. Balčytienė.

Ji pasakoja, kad tuometiniai studentai išsiskyrė savo ambicingumu ir reiklumu. „Tai buvo gerai išsilavinę, žinantys, ko nori, žmonės. Atėję iš labai įvairių studijų krypčių – nuo anglų filologijos, filosofijos, istorijos iki politikos mokslų. Žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, to meto jaunuolius vienijo alkis, smalsumas, noras suvokti, pažinti, jie turėjo didelį atsakomybės jausmą. Tai buvo tūkstantmečio virsmo karta, turėjusi didelį ir stiprų įgūdį skaityti knygas ir didelės apimties tekstus, juos analizuoti, turintys „ilgesnės distancijos bėgimo pasirengimą”, t. y., kai, visų pirma, skaitai, stebi situaciją, o tik tada komunikuoji. Dabartinis laikmetis yra kitoks, distancija daug trumpesnė. Turi daug greičiau suvokti ir apdoroti informaciją bei transliuoti tai, kas yra aktualu”, – pasakoja profesorė.

K. Juraitė tuometinius studentus prisimena kaip idealistų kartą, į studijas atėjusią su noru prisidėti prie valstybės kūrimo proceso, laisvo žodžio sklaidos. Nuo pat pradžių atkurtoje studijų programoje didelė svarba teikta istorinei ir politinei perspektyvoms.

„Politika yra mūsų demokratinės sistemos kūrimo valiklis. O žurnalistika yra kitas variklis, skirtas teikti informaciją, įtraukti žmones, kviesti juos dalyvauti. Kūrėme ne tik studijų, bet ir mokslinės analitikos židinį, nes, visų pirma, į žurnalistiką žiūrėjome evoliuciniu aspektu. Todėl ir pasirinkome šią sritį analizuoti per politinį, istorinį, socialinį ir, žinoma, technologinį aspektą. Ypatingai didelį dėmesį skyrėme ir žurnalistikos funkcijų demokratinėje visuomenėje stiprinimui. Žurnalistika nėra vien žinutės perdavimo procesas. Ji turi savo ritualus, tradicijas, vertybes, bendruomenės telkimo funkciją. Tačiau gali turėti ir negatyvių aspektų, pavyzdžiui, turėti korupcinių sąsajų ar tarnauti vienai politinei linijai. Apie visa tai mes irgi turime kalbėti”, – tikina A. Balčytienė.

Visuomenei trūksta suvokimo, kas yra žurnalistika

K. Juraitės teigimu, net ir žvelgdami iš dabartinės perspektyvos, galime pamatyti, jog žiniasklaidos funkcijos, jos vieta visuomenėje, santykis su politine, socialine, kultūrine realybe, atsispindėjo ir modernios žurnalistikos studijų pradininko, J. Keliuočio paskaitose XX a. pradžioje. Pasak ekspertės, žurnalistika eina kartu su gyvenimu, bet tuo pačiu prisiima misiją ir atsakomybę už visuomenės sąmoningumą, informatyvumą, kritinį mąstymą, kas yra svarbu visais laikais.

„Turėjome tokį periodą, kai tarsi galėjome atsipalaiduoti ir ieškoti naujų komunikavimo galimybių, galbūt patys tapti tais informacijos kūrėjais ir skleidėjais, bet kritiniais, lūžių laikotarpiais ateina supratimas, kad ne mažiau reikalingi ir profesionalūs žurnalistai. Jų vieta ir misija yra labai svarbi”, – teigia K. Juraitė.

A. Balčytienė pastebi – Sąjūdžio laikotarpis parodė milžinišką visuomenės alkį ilgai slėptai informacijai, tačiau kaip visuomenė iki šiol nesugebėjome „užsiauginti” pagarbos ir suvokimo, kas yra žurnalistika. Tai atsispindi ir į universitetus susirenkančių jaunuolių tarpe.

„Žurnalistika tikrai gali prisidėti prie kritinio mąstymo ugdymo. Bet taip pat ir kiekvienas iš mūsų galime labai daug padėti žurnalistikai, jeigu suprasime, kokia yra jos paskirtis ir funkcija – ne tik kaip profesijos, bet ir kaip reiškinio visuomenėje”, – sako A. Balčytienė.

Universitetas – erdvė saugiai ir pagarbiai diskusijai ugdyti

Nors per daugiau nei tris nepriklausomybės dešimtmečius nemažai investuota į žurnalistikos stiprinimą, visuomenės švietimą ir demokratinį ugdymą, K. Juraitės manymu, mes, kaip visuomenė, nuėjome inertiniu keliu, galvodami, jog demokratiniam stabilumui užtikrinti neprivalome dėti papildomų pastangų.

„Jei atkreiptume dėmesį į pilietinės galios indeksą, NVO vaidmuo yra suvokiamas per menkai, pasitikėjimas žurnalistika išlieka žemas. Turime padėti visuomenei suvokti, jog kokybiška žurnalistika egzistuoja. Tikrai yra šaltinių, teikiančių naujausią, kritiškai svarbią ir patikimą informaciją, kuriais galima ir reikia pasitikėti. Pradedant tiek visuomeniniu transliuotoju ir pagrindiniais naujienų portalais“, – pastebi ji. Profesorės A. Balčytienės teigimu, pasitikėjimas žurnalistika yra, visų pirma, pačios žurnalistų bendruomenės uždavinys. Ir visuomenei tai aiškinti reikia labai paprastai, pasitelkiant konkrečius kasdienius pavyzdžius.

„Žurnalistai profesionalai dalyvauja įvairiuose mūsų projektuose, skaito paskaitas studentams, kurių metu nagrinėja realias situacijas ir praktinius iššūkius. Žurnalistikos studijos ir universitetas yra tobula terpė, leidžianti klysti, eksperimentuoti, diskutuoti, atrasti savo vertybinį stuburą, visa tai vykdant kolegų ir bičiulių apsuptyje. Tai – saugi erdvė, suteikianti galimybę samprotauti apie savo, kaip profesionalo, misiją bei išbandyti save vienoje ar kitoje situacijoje. Čia gali susitikti skirtingos nuomonės ir argumentai, kur jie bus išgirsti bei išklausyti, naudojant argumentų ir faktų kalbą”, – tikina profesorė.

Pasak VDU dėstytojos, vienas žmogus gali būti labai drąsus ir sugebėti dirbti ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, tapti karo korespondentu. Kito profesionalumas gali pasireikšti situaciją nešališkai komentuojant nebūtinai būnant įvykio vietoje.

„Čia ir yra didžiausia studijų stiprybė – padėti tam tikras situacijas išsibandyti kiekvienam studentui individualiai. Tada tampa ir sau pačiam lengviau atsakyti į klausimą, kokioje terpėje žmogus galėtų save realizuoti. Apie tokius dalykus galime kalbėti saugioje, įsiklausančioje, dėmesingoje aplinkoje. Tai kartu tampa ir psichologiniu pastiprinimu”, – studijų suteikiamą naudą apibūdina profesorė.

Profesionalus ugdančios studijos

Per daugiau nei 25-erius metus nuo žurnalistikos studijų VDU atkūrimo pradžios, ši programa spėjo išgyventi ne vieną transformaciją: keitėsi ne tik dėstytojai, paskaitų turinys, bet ir studijų programos pavadinimas. Anglų kalba vykdoma „Ateities medijų ir žurnalistikos” magistro studijų programa yra viena ambicingiausių visame VDU, o Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) tarptautinės ekspertų grupės vertinimu, 2021 m. ši studijų programa išrinkta vienareikšme žurnalistikos krypties studijų lydere Lietuvoje. 2024 m. VDU vykdomos komunikacijos krypties studijų programos taip pat pripažintos geriausiomis šalyje. Studijuojantieji žurnalistiką siekia spręsti sudėtingiausius šiuolaikinės profesijos klausimus: išlaikyti klasikinės žurnalistikos siekius ir viešinti skaitmenizuotos medijų aplinkos problemas.

„Į žmogų orientuotas žvilgsnis yra pagrindinis variklis, sukantis studijų procesą. Kad ir kokius sprendimus priimtume ar technologijas naudotume, kaip mus veiktų algoritmai, visa tai veikia sąveikoje su žmogumi. Žmogaus pasirinkimai, ambicijos, motyvacija, gyvenimo patirtis, nelygybės, su kuriomis susiduria visuomenė, tradicijos, vertybės, geografija yra pagrindiniai dalykai, sudarantys žurnalistikos studijų esmę”, – pabrėžia A. Balčytienė.

Pasak K. Juraitės, studijų moduliai yra orientuoti tiek į kontekstinį, tiek instituciniu požiūriu paremtą informacinės – komunikacinės sistemos suvokimą.

„Paskaitose kalbame apie technologijas ir kaip jos keičia žurnalistiką, kaip ją veikia visuomenė, politika ir ekonomika. Studentai mokosi įvairių naujienų ir turinio kūrimo strategijų, gilinasi į tokias temas kaip post-tiesa ir šiuolaikiniai informaciniai karai, įvairių komunikacijos ekosistemų Europoje analizė, ieško geriausio skaitmeninio pasakojimo formato, atlieka tiriamąją žurnalistinę praktiką. Katedroje veikia žurnalisto Romo Sakadolskio vardo medijų laboratorija, kurioje studentai paskaitose įgytus įgūdžius gali pritaikyti praktiškai”, – studijas apibūdina profesorė.

Diskutuoti kvies ir jaunąją kartą

Žurnalistikos studijoms Lietuvoje šiemet minint savo šimtmetį, gegužės 15 d. universitetas savo bendruomenės narius, absolventus, moksleivius ir visus besidominčius žurnalistika pakvies į išskirtinį renginį, pavadinimu „Pradžių pradžia: žurnalistikos studijoms Lietuvoje – 100“.

Pasak vienos iš šios iniciatyvos organizatorių, prof. K. Juraitės, renginio tikslas – ne tik paminėti šį reikšmingą jubiliejų, bet ir pakviesti jaunus žmones į žurnalistiką pažvelgti kitaip.

„Moksleiviai, kuri yra viena pagrindinių šio renginio auditorijų, tikrai turi susikūrę tam tikrą paveikslą, tačiau jis nebūtinai yra toks, kokia iš tikrųjų žurnalistika. Jie seka tinklalaidžių vedėjus, turi savo temas, į kurias gilinasi ir žino, kas jiems rūpi. Manau, kad tai yra karta, kuri visai kitaip suvokia žurnalistiką. Mūsų šio renginio uždavinys – papasakoti, kad tai, ką jie įsivaizduoja, turi ir profesinį lygmenį. Iš savo pusės pristatysime istorinį žvilgsnį, pasidalinsime absolventų, katedros darbuotojų, studentų mintimis. Tačiau norime išgirsti ir moksleivių patirtis – tai jie galės parodyti per renginio metu vyksiantį protmūšį”, – sako A. Balčytienė.

Renginyje dėmesio sulauks ir universiteto bendruomenė. Pagrindinį pranešimą „Universitetas kaip modernios tautos ugdymo institucija“ skaitys profesorius Antanas Kulakauskas. Po jo seks diskusija „O kodėl žurnalistika?“, kurioje dalyvaus žurnalistai, universiteto dėstytojai ir absolventai. Ją moderuos žurnalistas, Viešosios komunikacijos katedros docentas Rytis Zemkauskas.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) doktorantas ukrainietis Artemii Ponomarevskyi dvejus metus Rusijos karo prieš Ukrainą metu vertėjavo žodžiu Ukrainos kariuomenei Lietuvoje ir kitur.

Vertimas raštu ir žodžiu dažnai laikomi įgūdžiais, pritaikomais tik konferencijų salėse, diplomatiniuose susitikimuose ar ofisuose, tačiau vertėjai dirba ne tik įsitaisę patogiose biuro kėdėse. Priešingai nei įprasta stabilioje aplinkoje dirbantiems vertėjams, vertėjai kariuomenėje dažnai dirba nenuspėjamomis sąlygomis, rašoma KTU pranešime.

Dirbo fronte

„Vertėjai kariuomenėje dirba ne tik patalpose, bet ir miškuose, jūros supamuose laivuose ir aklinoje tamsoje, dėvėdami naktinio matymo akinius (o kartais ir be jų). Jie vertėjauja užpuolimų simuliacijų metu judėdami, pastatų ir rūsių atlaisvinimo pratybų metu skendėdami dūmuose, o kartais netgi yra apšaudomi tuščiais šoviniais“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas.

Kadangi šis darbas reikalauja gebėti greitai apdoroti informaciją ir itin tiksliai ją perduoti įtemptose situacijose, vertėjo kalbinės žinios turi būti nepriekaištingos, įskaitant ir konkrečios srities terminologiją. Vienas didžiausių iššūkių verčiant žodžiu kariuomenėje būtent ir yra didelis kiekis specializuotos terminologijos.

„Kai tik pradėjau dirbti, greitai suvokiau, jog man reikia išsiugdyti visai kitokius anglų kalbos įgūdžius, ypač susijusius su specializuota karine terminologija ir procedūromis“, – sako ukrainietis, KTU SHMMF baigęs magistro studijų programą „Technikos kalbos vertimas ir postredagavimas“.

Doktorantas teigia, jog terminologijos modulyje įgytos žinios šiame darbe pasirodė neįkainojamos. „Turėdamas terminologijos žinių, galėjau susidaryti struktūriškai tvarkingus žodynėlius įvairiomis karinėmis temomis. Šiais žodynėliais pasidalijau ir su savo kolegomis, kuriems jie labai pravertė ruošiantis vertėjavimo darbams“, – akcentuoja A. Ponomarevskyi.

Tarpkultūrinės komunikacijos gebėjimai – būtini

Sakoma, jog vertimui žodžiu reikia kitokių įgūdžių nei vertimui raštu. Nors verčiant raštu svarbiausia išmanyti rašytinio teksto ypatumus, o žodžiu – sakytinio, A. Ponomarevskyi patirtis parodė, jog abi vertimo sritys pasižymi bendrais pagrindiniais vertimo principais, o ypač tais, kurie susiję su tarpkultūrine komunikacija.

„Kalbėdami žmonės reprezentuoja savo kultūrą ir šalį. Skirtingos pasaulėžiūros kartais gali sukelti daug nesusipratimų, būtent todėl vertėjai žodžiu ne tik pakartoja mintį kita kalba – jie taip pat tampa mediatoriais tarp skirtingų kultūrų. Studijuodamas išmokau geriau orientuotis tarp skirtingų kultūrinių perspektyvų“, – sako jis.

Anot KTU doktoranto, tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžiai, lavinti studijų metu, buvo naudingi sprendžiant įvairias kultūrines komunikacines situacijas. Atpažinus kultūrines subtilybes ir kontekstą, galima užkirsti kelią nesusikalbėjimui, kuris gali sutrikdyti karinį bendradarbiavimą.

Stebėtina, kad jam taip pat pravertė audiovizualinio vertimo įgūdžiai. Dėl kalbos barjero ar būtinybės laikytis diskretiškumo, komunikacija karinėse situacijose dažnai gali būti nežodinė.

„Kartais dėl kalbos barjerų kalbėtojas pasakoja apie kažką labai abstrakčiai ir neaiškiai, pavyzdžiui: „paimk šitą ir perkelk jį prie to“, pasitelkdamas vaizdinę medžiagą, daiktus ar gestus. Tokiu atveju reikia nuolat ir atidžiai stebėti kalbėtoją, o jo vaizdines užuominas greitai paversti žodžiais“, – pabrėžia jis.

Žmogiškasis vertimo aspektas

Žinoma, vertime svarbiausia kalbinės žinios, tačiau vertimas itin stipriai susijęs ir su žmonėmis. Suprasti žodžiuose slypinčias emocijas, įtampą ir reikšmingumą yra taip pat svarbu, kaip suprasti pačius žodžius. Čia būtini ir socialiniai ir emociniai įgūdžiai, vadinami „minkštaisiais“, kurie karo vertėjo darbe tokie pat svarbūs kaip ir kalbinės žinios. Rizikingose situacijose daug lemia gebėjimas išlaikyti ramybę, profesionalumą ir kultūrinį jautrumą.

„Supratau, jog vertėjaujant žodžiu tarptautinėje karinėje aplinkoje svarbu ne tik perteikti pasakytus žodžius kita kalba, bet ir padėti kariškiams geriau suprasti vieni kitus bei užtikrinti sklandų bendradarbiavimą. Tai taip pat pritaikoma ir kitoms vertimo žodžiu ir raštu sritims“, – sako ukrainietis.

KTU SHMMF Lingvistikos ir vertimo studijų programų vadovė, lektorė Audronė Daubarienė teigia, jog fakulteto bendruomenė didžiuojasi turėdama tokį studentą kaip A. Ponomarevskyi.

„Nepaisydamas sunkaus darbo, jis užbaigė magistro studijas geriausiais rezultatais“, – sako ji.

Aukštųjų mokyklų absolventai, norintys tapti mokytojais, nuo šiol galės rinktis 2 metus trunkančias pedagogikos profesines studijas ir įgyti ne tik pedagogo kvalifikaciją, bet ir norimo mokyti dalyko kompetencijų.

Tokia naujovė įtvirtinta atnaujintame Pedagogų rengimo reglamente ir sudaro galimybes tapti dalyko mokytoju net ir tada, jei iki šiol įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija to neleido, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime žiniasklaidai.

„Pedagogikos profesinės studijos nėra naujas dalykas – jos kiekvienais metais paruošia net kelis šimtus mokytojų, t. y. suteikia profesinę kvalifikaciją tiems, kurie jau turi mokykloje mokomo dalyko išsilavinimą: fizikos, chemijos ir kt.

Dabar tokios studijos tampa dar patrauklesnės tiems, kurie jau turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau studijų metu neįgijo pakankamai žinių mokyti norimo dalyko. Pavyzdžiui, absolventas, norintis tapti matematikos mokytoju, galės 2 metus studijuoti pedagogikos profesinėse studijose ir kartu su pedagogo kvalifikacija įgyti matematikos dalyko kompetencijų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė.

Universitetinės pedagogikos profesinių studijų programos skirstomos į dvi rūšis: 60 studijų kreditų (arba 1 metų), skirtas pedagogo kvalifikacijai įgyti, ir 120 studijų kreditų (arba 2 metų), skirtas pedagogo kvalifikacijai ir mokomojo dalyko kompetencijoms įgyti.

Tai reiškia, kad į 60 studijų kreditų programą galima stoti turint konkretaus mokomojo dalyko aukštąjį išsilavinimą, bet neturint pedagogo kvalifikacijos.

Į 120 studijų kreditų programą galima stoti turint aukštąjį išsilavinimą, bet neturint pedagogo kvalifikacijos ir norint tapti kito mokomojo dalyko mokytoju. Pavyzdžiui, kai užbaigus matematikos studijas norima dirbti matematikos ir kito dalyko mokytoju.

Taip pat į 120 studijų kreditų programą galima stoti turint aukštąjį išsilavinimą, bet neturint pedagogo kvalifikacijos ir norint tapti tam tikro mokomojo dalyko mokytoju, ko turimas išsilavinimas nesuteikia. Pavyzdžiui, kai baigus slaugos studijas norima dirbti biologijos mokytoju.

Priėmimas į pedagogikos profesines studijas vyksta tiesiogiai aukštosiose mokyklose. Stojantiesiems į šias studijas privalomas motyvacijos vertinimas, kurį organizuoja aukštosios mokyklos.

Stipendijos pedagogikos studentams

Įstojusieji į pedagogikos profesines studijas turi galimybę kas mėnesį gauti 770 eurų siekiančią stipendiją. Tokia valstybės parama numatyta tiems, kurie sudaro sutartis su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigoja baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Į šias stipendijas pretenduoti gali ir paskutinio kurso pedagogikos bakalauro bei gretutinių studijų studentai.

Stipendija numatyta pasirinkusiesiems prioritetines pedagogikos specializacijas: matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų kalbą, vokiečių kalbą, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, informacines technologijas, pradinį ugdymą ir specialiąją pedagogiką.

2025 m. pedagogikos profesinėms studijoms numatyta 400 valstybės finansuojamų vietų. Pernai į pedagogikos profesines studijas iš viso įstojo beveik 600 studentų, iš jų į valstybės finansuojamas vietas – apie 330.

Taip pat prioritetinių pedagogikos specializacijų studentai, įstoję į valstybės finansuojamas bakalauro arba gretutines studijas, gali pretenduoti į 455 eurų per mėnesį stipendijas.

Į švietimo pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) aktyviai įsitraukė ir Kauno rajono savivaldybės pedagogų bendruomenė. Antradienį VDU Ugnės Karvelis gimnazijoje įvyko šio projekto konferencija „Gerosios savivaldybių praktikos: kaip atpažinti ir įgyvendinti?“, skelbiama Kauno rajono pranešime žiniasklaidai.

Renginio dalyviams buvo surengta ekskursija po naująjį gimnazijos priestatą, po to visi susirinko klausytis pranešimų ir diskutuoti. „Kodėl pasidalintos praktikos veikia? Mokydamiesi iš svetimų klaidų, galime jų nebekartoti, randame veiksmingesnių sprendimų, naujų ugdymo metodų, gerėja mūsų kompetencijos“, – tvirtino TŪM programos vadovė Judita Šarpienė.

„Vienas iš efektyviausių tobulėjimo būdų yra dalijimasis sėkmės istorijomis, todėl tai, ką darote yra labai prasminga“, – kalbėjo renginyje dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Meras pabrėžė, kad gerą mokyklą lemia tinkamos aplinkos, šiuolaikinė vadyba, aktyvi tėvų bendruomenė ir kvalifikuoti, savo darbą mylintys mokytojai. „Kartu privalome matyti laikmečio iššūkius, šiuolaikines technologijas ir metodus, todėl tikiu, kad „Tūkstantmečio mokyklų“ programa padeda kurti gerą mokyklą“, – tvirtino V. Makūnas.

Kauno rajono ugdymo įstaigos sparčiai modernizuojamos ir jau seniai diegia STEAM metodus. Savivaldybės socialiniai partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas atidarė moderniausią Baltijos šalyse STEAM didaktikos centrą. Tai vieta, kur gali tobulėti ne tik studentai, bet ir moksleiviai, mokytojai.

Pasinaudojus TŪM lėšomis, Kauno rajone atnaujinta infrastruktūra trijose mokyklose: VDU Ugnės Karvelis ir Domeikavos gimnazijose bei Jonučių progimnazijoje. Didžiausia TŪM projekto lėšų suma – 2,86 mln. Eur skirta VDU Ugnės Karvelis gimnazijos priestato statybai. Iš viso statybos ir patalpų įrengimo darbams skirta apie 9,62 mln. Eur. Iš šių lėšų 6,76 mln. Eur prisidėjo savivaldybė.

Keturios mokyklos įsigijo įrangos, baldų ir priemonių atnaujintoms erdvėms, laboratorijoms ir specializuotiems kabinetams, projektinėms veikloms ir edukacijoms organizuoti. Kauno rajono savivaldybės švietimo pažangos planui įgyvendinti iš viso numatyta 7,25 mln. Eur.
TŪM programoje dalyvauja 58 Lietuvos savivaldybės, 270 mokyklų. Pagrindinis programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymosi kokybės skirtumus tarp mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių.

Vyriausybė nepritaria parlamentarės liberalės Editos Rudelienės siūlymui atšaukti iš studentų imamą mokestį už priėmimą studijuoti aukštojoje mokykloje.

Ministrų kabinetas šią savaitę vykusio posėdžio metu pritarė neigiamai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtai išvadai.

„Asmenys priėmimo į aukštąją mokyklą metu dar nelaikomi studentais, todėl siūloma teisinio reguliavimo priemonė nėra pagrįsta įstatymo projekto siekiu laiduoti nemokamą mokslą gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose ir užtikrinti, kad jie nepatirtų studijų išlaidų“, – išvadoje rašo ŠMSM.

Anot ministerijos, mokestis už priėmimo dokumentų administravimą leidžia aukštosioms mokykloms padengti su priėmimo organizavimu susijusias išlaidas ir užtikrinti kokybišką bei efektyvų studijų priėmimo procesą.

„Siūlomas draudimas nepagrįstai ribotų aukštųjų mokyklų autonomiją ir finansinį savarankiškumą“, – įsitikinusi ministerija.

BNS rašė, kad Seimas po pateikimo E. Rudelienės projektui pritarė pernai rugsėjį.

„Universitetai ar kitos aukštosios mokyklos ima dar papildomą mokestį, vadinamąjį sutarties mokestį arba stojimo mokestį. Jis skirtingose įstaigose svyruoja, yra skirtingas: gali būti 20 eurų, kitur 50“, – parlamente pristatinėdama siūlymą kalbėjo tuometinė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė.

„Tiesiog siūlome, kad (…) tas mokestis būtent iš studentų neturėtų būti imamas“, – pridūrė ji.

Pagal projektą, mokesčio nereikėtų mokėti trumposios, pirmosios arba vientisosios pakopos studentams, tačiau autorė neatmetė galimybės, jog toliau svarstant pakeitimus bus aptarta panaši išimtis ir antrosios pakopos studijoms.

„Sistema turėtų būti aiški, skaidri ir vienoda. Būtent dėl to ir inicijavau šį projektą. Aš manau, kad reikėtų apibrėžti labai aiškiai, už ką mokama, kiek tai kainuoja, ir sukurti metodiką, kuri galėtų būti vienoda visoms aukštosioms mokykloms“, – teigė E. Rudelienė.

Po projekto pristatymo kiti parlamentarai kėlė klausimus dėl tokio mokesčio užsienio studentams, akcentavo kišimosi į universitetų autonomija ir kolegijų savarankiškumą aspektus.

Pasak liberalės, idėja šiam įstatymo projektui kilo po diskusijų su Lietuvos studentų sąjunga.

Pastaroji yra nurodžiusi, kad studentai, įstoję į aukštąją mokyklą, moka registracijos mokestį, kurio paskirtį nustato pati mokykla. Tačiau, sąjungos teigimu, nėra iki galo aišku, už ką moka studentas, kam skiriamos tos lėšos, o mokestis sukuria papildomą finansinę naštą.

Šalies universitetai ir kolegijos pernai sulaukė 24,5 tūkst. stojančiųjų paraiškų.

Ugdymas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijoje nuo rugsėjo 1-osios aprėps visų lygių – priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio – mokymo programas. Iki šiol kaip filialas veikusi šios universitetinės gimnazijos Pradinė mokykla integruojama į bendrą ugdymo įstaigos struktūrą, – praneša LSMU.

Pasak LSMU gimnazijos direktoriaus Arūno Bučnio, pertvarka, kurią jau patvirtino LSMU taryba, universiteto gimnazijoje siekiama darnios, veiksmingos ugdymo ir susijusių paslaugų plėtros, nuo priešmokyklinio iki vidurinio ugdymo, ypatingą dėmesį skiriant nuosekliam ir vientisam ugdymo procesui, pagalbai mokiniui ir mokytojams, neformaliajam vaikų švietimui.

„Šis struktūrinis pokytis įtakos mokymo procesui ar gimnazistams neturės. Gimnazijos valdymas taps labiau koncentruotas, daugiau niekas nesikeis, visa, ką turime geriausia, išliks“, – užtikrino gimnazijos vadovas.

Trylika metų veikianti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazija itin veržliai prasiskynė kelią link geriausiai mūsų šalyje vertinamų mokyklų. Ir šiemet, Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, LSMU gimnazija – geriausiųjų šalyje atrankinių gimnazijų penketuke. Kiek anksčiau žurnalas „Reitingai“ LSMU gimnaziją yra pavadinęs pasiekusia bene didžiausios pažangos ir proveržio. Lietuvoje universitetinė gimnazija – visų pirma kokybiško ugdymo sinonimas ir išsiskiria glaudžiu ryšiu su akademiniu pasauliu.

Aukštą ugdymo kokybę gimnazija siekia išsaugoti ir yra užsibrėžusi būti tarp 2 proc. Lietuvos mokyklų, pasižyminčių aukščiausiais akademiniais pasiekimais pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Tad atsisakyti atrankų į penktą ir devintą LSMU gimnazijos klases neketinama.

„Gerai mokytis, siekti puikių rezultatų mūsų mokinius skatina visa gimnazijos ugdymo sistema. Taigi ir jauniesiems mūsų gimnazijos mokiniams po keturių pradinės mokyklos klasių teks laikyti stojamąjį testą į pagrindinę mokyklą“, – pabrėžė LSMU gimnazijos direktorius.

Universitetinės mokyklos statusas ypatingas ir dėl svarių finansinių bei intelektualiųjų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto investicijų. Įvairūs edukaciniai renginiai, atviros Universiteto infrastruktūros erdvės, galimybė iš arčiau susipažinti su studijų ir mokslo veikla – didžiulis privalumas moksleiviams.

Apie 37 proc. visų LSMU gimnazijos laidų abiturientų yra pasirinkę studijas būtent LSMU. Šiuo metu pirmosios LSMU gimnazijos laidos abiturientai jau baiginėja rezidentūros studijas.Vis dėlto, anot LSMU prorektoriaus studijoms prof. Kęstučio Petrikonio, anaiptol nesiekiama, kad gimnaziją baigę jaunuoliai rinktųsi tik sveikatos mokslų krypties studijas, ar studijuotų būtent LSMU. Gimnazija – tarsi inkubatorius, padedantis mokiniams siekti pažangos, laisvai tobulėti ugdymąsi skatinančioje aplinkoje.

„LSMU gimnaziją baigę abiturientai yra tarsi pačios Universiteto idėjos skleidėjai visuomenėje: jie išsiskiria stipriais gebėjimais nuosekliai dirbti, studijuoti“, – pastebėjo prorektorius.

Kita vertus, Universitetas gimnazijai – taip pat itin stipri intelektualinė, mokslinė, bendruomeninė, ekonominė paspirtis, svarus autoritetas, prireikus teikiąs palaikymą, ekspertinę nuomonę, ugdantis asmenybių pavyzdžiu.

Universitetinė gimnazija nėra uždara: šiuo metu joje mokosi apie 30 proc. LSMU bendruomenės narių vaikų, kiti yra Kauno mieste, Kauno, Kaišiadorių, Šakių rajonų savivaldybėse gyvenantys vaikai. Atvirumo, mokymosi kokybės idėja išaugino ir sėkmingą pastarųjų metų projektą – Virtualiąją LSMU mokyklą, turinčią didelį poveikį regionams. Šiuo metu joje mokosi 74 gimnazistai iš 29 savivaldybių.

„Virtualioji LSMU mokykla Lietuvos regionuose besimokantiems vaikams teikia galimybę biologijos, chemijos ir matematikos mokytis Universiteto ir gimnazijos sistemoje. Tai – stipri Universiteto mokymo ir mokymosi patirtis, formuojanti polinkį į sveikatos mokslus, nuoseklaus mokymosi, disciplinos, gebėjimo dirbti įgūdžius“, – įvertino prorektorius.

Prof. K. Petrikonis įsitikinęs: per palyginti trumpą laikotarpį įvykęs LSMU gimnazijos kokybinis šuolis į geriausiųjų Lietuvos mokyklų penketuką, taip pat – itin sėkmingas Virtualiosios LSMU mokyklos startas rodo, kad toks ugdymo modelis pasiteisina.

Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, bendrojo lavinimo ir universitetinių studijų nuosekli bendrystė grįsta ir LSMU vertybiniu pagrindu – kad žinios, įgūdžiai, tai, ko išmoksti mokykloje, yra vertybė.

Gegužės 16–17 dienomis į Nemuno salą rinkosi gabiausi Laikinosios sostinės vaikai, iškilūs akademikai, verslo atstovai ir mokslui bei muzikai neabejingi lankytojai. Penktadienio popietę vyko oficiali Kauno metodinio STEAM centro atidarymo ceremonija, o šeštadienį naujutėlių laboratorijų užsiėmimus nemokamai išbandė beveik 300 smalsuolių. Šventė tęsėsi iki vėlaus vakaro – didžiajame „Mokslo salos“ amfiteatre vyko „Lizdas Sound Institute“ elektroninės muzikos programa, kurios kulminacija tapo vokiečių atlikėjo Moritz Simon Geist pasirodymas, praneša „Mokslo sala“.

Vaiko dienos proga – ypatinga dovana

Minint Vaiko dieną „Mokslo salos“ komanda įteikė solidžią dovaną ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos moksleiviams – moderniausią STEAM laboratorijų centrą regione. Nuo šiol tiek jie, tiek visi atradimams neabejingi lankytojai galės išbandyti interaktyvias veiklas Biologijos-chemijos, Fizikos-inžinerijos, Robotikos-IT ir Išmanaus miesto laboratorijose.

„Naujose atradimų erdvėse kviesime atlikti chemines reakcijas, išskirti DNR mėginius, tyrinėti nervinių impulsų perdavimo procesus, konstruoti ir programuoti robotus, patiems sumodeliuoti bei atsispausdinti projekcijas 3D spausdintuvais ar skeneriais. Čia kiekvienas turės galimybę teorines žinias pritaikyti praktiškai bei inovatyvių metodų pagalba suprasti, kaip veikia mokslas“, – STEAM laboratorijų atidarymo renginį pradėjo Mokslo ir inovacijų sklaidos centro vadovė Aistė Lukaševičiūtė.

Pirmieji interaktyvias veiklas laboratorijose išbandė aukščiausius mokymosi rezultatus demonstruojantys 7–11 klasių mokiniai. Šventėje vaikus pasitiko Vokietijos muzikos inžinierius Moritz Simon Geist ir mokslo komunikatorė-žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa. Jaukiame pokalbyje renginio svečiai išgirdo įkvepiantį atlikėjo pasakojimą apie unikalios profesijos pasirinkimą ir praktinius patarimus, kaip tikslingai jungiamos skirtingų disciplinų žinios, jam padeda kurti muziką robotais.

Bendrystės svarba

Šventėje taip pat vyko pagrindinių „Mokslo salos“ partnerių, verslo, švietimo ekspertų bei akademikų diskusijos. Čia buvo kalbama apie STEAM ugdymą kaip strateginį šalies ateities prioritetą ir miesto bendruomenės indėlį keičiant tradicinę švietimo praktiką Lietuvoje.

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) direktorius Valdas Jankauskas pabrėžė, kad „Mokslo saloje“ įsikūręs Kauno metodinis STEAM centras – vienas moderniausių ir didžiausių STEAM ekosistemos narių šalyje:

„Tai reikšmingas įvykis visos Lietuvos švietimo sistemos transformacijos kontekste. STEAM turi būti suvokiamas ne tik kaip ateities, bet ir kaip dabarties prioritetas. Tai ne tik mokslas, technologijos ar inžinerija. STEAM – tai mąstymo būdas, jungiantis kūrybiškumą, smalsumą ir tikėjimą, kad kiekvienas vaikas gali kurti sprendimus, reikalingus rytdienai. Džiaugiuosi matydamas, jog „Mokslo salos“ komandai šis požiūris labai artimas“.

„Mokslo salos“ STEAM centro veiklos modelio kūrime ir nuolatiniame tobulinime dalyvauja Kauno aukštųjų mokyklų – Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno Technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai. Tokios akademinio pasaulio atstovų bendrystės dėka, lankytojams sukurtos moderniausios sąlygos perprasti mokslinių disciplinų žinias ir jas pritaikyti praktikoje.

Eksperimentai ir unikali muzikinė patirtis

Šeštadienį nemokamose STEAM laboratorijų užsiėmimuose dalyvavo beveik 300 iš anksto užsiregistravusių lankytojų. Įvairaus amžiaus smalsuoliai turiningai leido laiką išbandydami 3D modeliavimo ir grafinio dizaino programas, konstruodami bei programuodami marsaeigius iš LEGO kaladėlių bei tyrinėdami neregėtą pasaulį pro mikroskopo lęšį.

Susirinkusiųjų laukė dar viena staigmena – „Lizdas Sound Institute“ Muzikos laboratorijos. Jos skambėjo didžiajame „Mokslo salos“ amfiteatre, po pagrindiniu centro simboliu – 27 metrų skersmens pasvirusiu ir ant vienos sijos besilaikančiu disku. Gausus būrys elektroninės muzikos gerbėjų mėgavosi programa, kurią dovanojo: Daniel Ocean, Aureja ir Atgaiva, Pakas ir Roads atlikėjai. Šventės kulminacija tapo Vokietijos muzikos inžinieriaus Moritz Simon Geist pasirodymas.

„Artėjant renginio datai labiausiai neramino orų prognozės, tačiau galiausiai debesys išsisklaidė ir nesutrukdė visiems pasimėgauti švente. Renginį organizavome iš tiesų unikalioje erdvėje ir laukėme jo nemažiau nei elektroninės muzikos fanai. Vakaruose itin populiarūs dienos šokiai, Lietuvoje – pakankamai retas reiškinys. Tikiu, kad į „Mokslo salos“ amfiteatrą sugrįšime dar ne kartą“, – įspūdžiais dalinosi vienas iš „Lizdas Sound Institute“ įkūrėjų Mantas Pakeltis.

Neeilinės pamokos

Po atidarymo šventės startuoja kasdieninė STEAM laboratorijų veikla, kuri bus vykdomi dviem kryptimis: kaip Kauno metodinis STEAM centras, tapsiantis Lietuvos STEAMLT ugdymo tinklo dalimi, ir mokinių grupėms bei visiems „Mokslo salos“ lankytojams atvira veiklų erdvė.

„Kviečiame mokslo metus užbaigti kitaip – apsilankant naujųjų STEAM laboratorijų veiklose, skirtose 1–6 klasių mokiniams. Čia mažieji mokslininkai pasitelkdami įvairius tyrimus galės atlikti inžinerines ir kūrybines užduotis, kelti hipotezes, eksperimentuoti bei programuoti kompiuterinius žaidimus patys“, – užsiėmimus pristatė „Mokslo salos“ Kauno metodinio STEAM centro padalinio vadovė Agnietė Kielė.

Savaitgalį feisbuke išplito anonimo laiškas, kuriame kalbama apie buvusį kandidatą į prezidentus, teisėsaugos akiratyje šiuo metu atsidūrusį Eduardą Vaitkų ir jo dukrą, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro vadovę Norą Pileičikienę.

Laiške teigiama, kad profesinio mokymo įstaigoje, kuriai vadovauja E.Vaitkaus dukra, prieštaringai vertinamas buvęs kandidatas į prezidentus yra dažnas svečias ir esą netgi naudojasi švietimo įstaigos privalumais, kurie skirti tik darbuotojams.

Nerimaujama ir dėl to, kad E. Vaitkus, kaip aiškinama laiške, nemažai bendrauja su profesinio mokymo įstaigos mokiniais, o tuo besipiktinantys pedagogai esą bijo tuo pasiskųsti.

Po Lrytas klausimų į tai sureagavo ir pati Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė – ji pripažino, kad E. Vaitkus iš tiesų apsilankydavo jos vadovaujamoje įstaigoje, tačiau dabar tvarka jau pasikeitusi.

Situaciją vadina skandalinga

Anonimu prisistačiusio žmogaus laišką neseniai gavo televizijos ir radijo laidų vedėjas, aktorius bei visuomenės veikėjas Algis Ramanauskas – šia žinute jis pasidalijo feisbuke.

„E. Vaitkaus dukra, Nora Vaitkutė-Pileičikienė, vadovauja vienai iš didžiausių švietimo įstaigų Lietuvoje – Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui. Mokykloje nuotaikos įdomios…

Viena iš smulkmenų – mokyklos parkavimo aikštelė ir valgykla skirtos išskirtinai mokyklos darbuotojams ir moksleiviams. Maždaug nuo LR prezidento rinkimų kone kasdien E. Vaitkus atsibraukia į šią (valstybinę!) mokslo įstaigą, statosi nemokamai savo automobilį mokyklos aikštelėje, kur net ne visiems darbuotojams leidžiama parkuotis, ir ateina valgyti į mokyklos valgyklą, kuri šiaip yra uždara žmonėms iš gatvės, bet kainos joje ypatingai mažos.

Pavalgęs neretai laiką leidžia direktorės – savo dukters kabinete už uždarų durų“, – rašė anonimas.

Tiesa, pastebėjo laiško autorius, E. Vaitkus šioje įstaigoje įgauna ir vis daugiau prieraišumo.

„Mokiniai prisėda pašnekėti apie politiką, prašo fotografuotis. Mokyklos darbuotojai baisisi, kalbasi tarpusavyje, bet viešinti save nedrįsta.

Situacija tampa skandalinga ir nusikalstama, o darbuotojai, nesimpatizuojantys Vaitkui, jaučiasi situacijos įkaitais“, – teigiama A. Ramanauskui skirtame laiške.

N. Pileičikienė: kartais apsilankydavo

Portalas Lrytas komentaro kreipėsi ir į Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro vadovybę. Mokymo įstaigos direktorė N. Pileičikienė pabrėžė, kad jos tėvo E. Vaitkaus apsilankymai neturi nieko bendro su įstaigoje priimamais sprendimais.

„Atsižvelgdama į viešojoje erdvėje kilusius klausimus, noriu aiškiai ir atsakingai pateikti poziciją dėl situacijos, kuri pastarosiomis dienomis sulaukė žiniasklaidos dėmesio.

Viešojoje erdvėje eskaluojama informacija apie Eduardą Vaitkų neturi jokio ryšio su mūsų įstaigos, Karaliaus Mindaugo PMC veikla ar bendruomenės sprendimais. Jis nėra mūsų darbuotojas, dėstytojas ar kitas įstaigos narys.

Taip, jis kartais apsilankydavo įstaigos valgykloje pietų metu – tai buvo asmeninio pobūdžio apsilankymai, niekaip nesusiję su įstaigos veikla ar pozicija. Nuo šiol laikomasi griežtos tvarkos dėl valgyklos prieinamumo – ji skirta tik darbuotojams ir studentams“, – aiškino N. Pileičikienė.

Pasak Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro vadovės, atsižvelgiant į išsakytus nuogąstavimus, imamasi visų reikiamų vidaus priemonių, kad būtų užtikrintas pasitikėjimo ir vertybinio aiškumo jausmas visiems darbuotojams.

„Noriu pabrėžti, kad Karaliaus Mindaugo PMC aiškiai palaiko demokratines vertybes, puoselėja pilietiškumą. Mūsų bendruomenėje dirba žmonės, kurie ne tik viešai reiškia paramą Ukrainai, bet ir aktyviai prisideda prie paramos – dalyvauja savanoriškose veiklose, organizuoja mokymus, teikia humanitarinę pagalbą ir remia įvairias iniciatyvas“, – tvitino N. Pileičikienė.

Po E. Vaitkaus apsilankymo Minske policija pradėjo ikiteisminį tyrimą

Į prezidento postą kandidatavęs E. Vaitkus pastaruoju metu ir vėl atsidūrė visuomenės ir teisėsaugos akiratyje. Vilniaus apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl jo Minske išsakytų pareiškimų.

Baltarusijos sostinėje surengtoje spaudos konferencijoje E. Vaitkus pareiškė, kad Lietuva neturi teisėtai išrinkto prezidento. Jis tikino, kad taip yra dėl, anot jo, daugybės per prezidento rinkimus padarytų pažeidimų.

Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už veikimą prieš Lietuvą. Informaciją apie teisėsaugos inicijuotą tyrimą patvirtino Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

„Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 118 straipsnį“, – Eltai nurodė R. Matonis.

Minėtas straipsnis numato atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką.

Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų.

E. Vaitkus praėjusiais metais vykusiuose prezidento rinkimuose užėmė penktąją vietą ir sulaukė 7,31 proc. rinkėjų palaikymo.

Ketvirtadienį posėdžiausianti Valstybės apdovanojimų taryba taip pat svarstys E. Vaitkaus išbraukimą iš Gedimino ordino kavalierių sąrašo, nurodė Prezidentūra.

„Klausimas dėl E. Vaitkaus veikos žeminant apdovanotojo vardą bus svarstomas artimiausiame Valstybės apdovanojimų tarybos posėdyje“, – rašoma Eltai atsiųstame Prezidentūros atsakyme.

2004 m. LDK Gedimino ordino Karininko kryžių E.Vaitkui įteikė tuometinis šalies vadovas Rolandas Paksas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Ateinantys mokslo metai 5–10 klasių mokiniams baigsis savaite anksčiau, birželio 15 dieną, o ne 20-ąją, kaip šiemet, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Savaite trumpesni mokslo metai numatyti trečiadienį ministrės patvirtintuose 2025–2026 mokslo metų ir 2026–2027 mokslo metų bendruosiuose ugdymo planuose. Bendrieji ugdymo planai tvirtinami dvejiems metams, po to jie atnaujinami.

Savaitė bus pridedama prie pamokų, skirtų konsultacijoms, jos bus paskirstytos per visus mokslo metus. Todėl, anot ministerijos, 5–10 klasių moksleiviams daugės valandų, skirtų mokymosi pagalbai teikti, mokinio individualiems ugdymo poreikiams, edukacinėms veikloms.

Dėl ugdymo proceso sutrumpinimo penkiomis dienomis pedagogų darbo krūvis ir nuo jo priklausantis darbo užmokestis neturi keistis – bendras ugdymui skiriamų kontaktinių valandų skaičius išlieka toks pats, kaip iki šiol, tik šios valandos išdėstomos per mokslo metus, skiriant daugiau laiko konsultacijoms, žinioms gilinti ar mokymosi pagalbai.

Pasak ministrės Ramintos Popovienės, pakeitimais siekiama išspręsti problemą dėl birželį mokyklose tvyrančio chaoso. Ministrės teigimu, ugdymo trukmės pailginimas nepagerino mokinių pasiekimų, kaip buvo tikėtasi.

„Iš mokinių, profesinių sąjungų atstovų nuolat girdime, kad daugumoje mokyklų ugdymas birželį ne visose mokyklose vyksta kokybiškai. Mokytojams tuo laiku tenka dvigubas krūvis, nes dalis kolegų įsidarbina egzaminų vertintojais, mokyklose sunku sureguliuoti ir mokinių srautus“, – sako ji.

Mokslo metų trumpinimo iniciatyvą iškėlė mokytojų profesinės sąjungos.

Ministerija atsiliepė į jų siūlymą ir atliko duomenų tyrimą, kuris parodė, kad pailginus mokslo metus 2018 metais iki dabar mokinių pasiekimai nepagerėjo, išliko panašūs, tačiau pablogėjo mokinių emocinė sveikata. Tai rodo, kad pasiekimai priklauso nuo mokytojų ir mokinių dedamų pastangų, o ne nuo viena ar kita savaite trumpesnių mokslo metų.

Be kita ko, „Eurostat“ duomenų analizė rodo, kad per laikotarpį nuo 2019 metus dvigubai išaugo 18–24 metų amžiaus jaunuolių, neįgijusių vidurinio išsilavinimo, dalis.

Pradinių klasių ir III-IV gimnazijos klasių mokiniai mokslo metus baigs tokiu pačiu laiku, kaip ir dabar.

Atsižvelgiant į Lietuvos moksleivių sąjungos siūlymus, bendruosiuose ugdymo planuose akcentuota nuostata labiau reguliuoti mokinių mokymosi krūvį, atsakingiau skirti namų darbų užduotis.

Naujuose planuose apibrėžtas rekomendacinis laikas, kiek mokinys maksimaliai galėtų praleisti laiko atlikdamas namų darbus. Pasiūlyta namų darbams atlikti skirto laiko viršutinė riba pagal skirtingas ugdymo programas yra orientacinė ir turėtų atkreipti mokytojų dėmesį į skiriamų užduočių tikslingumą.

Rekomenduojama, kad vidutinis laikas visų dalykų namų darbams atlikti pradinėse klasėse neturėtų viršyti 40 minučių per dieną, įskaitant skaitymo įgūdžių ugdymą, 5–8 klasėse – valanda, nuo 9 klasės iki 12 klasės – dvi valandos. Atsižvelgiant į individualius mokinių poreikius, namų darbams skirtas laikas gali didėti, bet ne daugiau nei 20 procentų nurodyto laiko.

Atnaujintos ir bendrųjų ugdymo planų nuostatos, skirtos ugdymui ne mokyklos aplinkose organizuoti. Patikslintos ugdymo ne mokyklos aplinkoje organizavimo formos, reikalavimai, nustatantys išvykose mokinius lydinčių darbuotojų skaičių.

Prasideda bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas – nuo sekmadienio galima teikti prašymus studijuoti universitetuose ir kolegijose.

Prašymai teikiami Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), jungiantis per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapį.

Šiemet pagrindinis prašymų teikimo etapas truks ilgiau negu įprastai – iki rugpjūčio 6 dienos.

Anot LAMA BPO pranešimo, jis prailgintas dėl ilgiau vyksiančių valstybinių brandos egzaminų ir vėlesnio brandos atestatų išdavimo.

Šiais metais studijų programas bendrajam priėmimui siūlo 14 universitetų (11 valstybinių ir trys nevalstybiniai) bei 13 kolegijų (septynios valstybinės ir šešios nevalstybinės).

Valstybės lėšomis numatoma priimti 12,9 tūkst. pirmakursių, tai yra apie 150 stojančiųjų daugiau negu pernai.

Pagrindinio priėmimo metu nuo birželio 12-osios iki rugpjūčio 5-osios vyks stojamųjų egzaminų sesija norintiesiems stoti į menų studijų programas. Šių egzaminų rezultatai bus paskelbti iki rugpjūčio 5 dienos.

Pagrindinio priėmimo etapo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 11 dieną, studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti iki rugpjūčio 14 dienos.

Rugpjūčio 15–19 dienos bus rengiamas papildomas priėmimas. Per jį į valstybės finansuojamą studijų vietą galės pretenduoti tik pagrindinio priėmimo metu nesudarę jokios sutarties arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį asmenys.

Jei papildomo priėmimo metu atsirastų poreikis, gali būti organizuojama trumpa stojamųjų egzaminų sesija.

Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugpjūčio 22 dieną, studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti iki rugpjūčio 23 dienos.

LAMABPO primena, kad stojantieji į aukštąsias mokyklas pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas turi būti išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (išskyrus menus) ir vieną stojančiojo laisvai pasirinktą egzaminą.

Šių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis (50 balų), jeigu stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas (41 balas), jei stojama į kolegines studijas.

Visi stojantieji turi pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, kurį nusistato pačios aukštosios mokyklos.

Stojantieji, vidurinį išsilavinimą įgiję ankstesniais metais, turi tenkinti jų mokyklos baigimo metais galiojusius minimalius rodiklius.

Jau antrus metus stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose sudaroma ir antroji konkursinė eilė. Ji skirta aukštojo mokslo prieinamumui didinti sudarant kuo geresnes sąlygas visiems studijoms pasirengusiems jaunuoliams, kurių socialinė aplinka nėra palanki.

Antrajai konkursinei eilei švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu skirta apie 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų.

Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendradarbiaus stiprinant Lietuvos mokinių ir jaunimo pilietinį ir patriotinį ugdymą, tam numatyta virš 30 priemonių.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė bei švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė penktadienį pasirašė tai numatantį bendradarbiavimo susitarimą.

„Geopolitinių iššūkių kontekste mes tikrai turim labai rimtai dirbti su visuomene. Ir jaunimas yra tikslinė grupė, kuriai turim skirti papildomo dėmesio. (…) Viena iš aiškių sričių yra įgūdžių formavimas ekstremalių situacijų metu, visuotinė gynyba ir taip pat ir ginkluotųjų pajėgų formavimas“, – spaudos konferencijoje sakė D. Šakalienė.

„Tai vienas iš tų susitarimų, kur nėra popierinis, kur nėra biurokratinis, už kurio slypi labai daug žmonių, daug veiklų, daug priemonių ir tikimės, rezultatai bus labai matomi“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, pasirašytame bendradarbiavimo susitarime numatyta per 30 priemonių, tarp kurių – nacionalinio saugumo ir krašto gynybos ugdymo mokyklose stiprinimas, pilietinio pasipriešinimo mokymai, jaunųjų šaulių būreliai, išgyvenimo įgūdžių stovyklos.

„Šiuo susitarimu yra numatytas nuoseklus bendradarbiavimas įvairiose srityse, tai yra nuo istorinės atminties puoselėjimo ir iki pilietinių vertybių ugdymo ir iki šiuolaikinių technologijų gebėjimo stiprinimo“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė.

„Tad šiandien tas mūsų bendras susitarimas ir skirtas tam, kad numatytume bendrus veiksmus, bendrus tikslus, siekius, kaip mes dirbsime ir ką konkrečiai darysime“, – kalbėjo ji.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šiuo susitarimu ministerijos įsipareigoja toliau stiprinti jaunimo atsparumą grėsmėms ir skatinti visuotinį įsitraukimą į valstybės gynybą, puoselėti istorinės atminties tradicijas, remti nevyriausybinių organizacijų veiklą.

Kaip anksčiau rašė BNS, 5–10 klasių mokiniams sutrumpinus 2025–2026 mokslo metus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja pasiūlyti įvairių neformalaus švietimo veiklų.

Tarp planuojamų neformalių švietimo užsiėmimų, pasak R. Popovienės, galėtų būti vykdomos edukacinės veiklos, stovyklos, rengiami pilietiškumo ugdymo užsiėmimai. Ji teigė, kad bus ieškoma būdų bendradarbiauti ir su Šaulių sąjunga, moksleiviams galėtų būti vykdomi išgyvenimo, taip pat pirmosios pagalbos mokymai.

Smalsūs, talentingi ir savo žiniomis bendraamžius lenkiantys kauniečiai po pamokų skubėdavo į paskaitas arba specialius užsiėmimus. Vertingas akademines patirtis daugiau kaip 300 mokinių suteikė beveik dešimtmetį Kaune vykdoma Tarpdisciplininio itin gabių mokinių ugdymo programa. Birželio 4 d., trečiadienį, gabiam jaunimui surengta ypatinga mokslų metų užbaigimo šventė, praneša Kauno miesto savivaldybė.

Turininga programa

Tarpdisciplininio itin gabių mokinių ugdymo programa Kaune vykdoma nuo 2017 m. Ji kasmet suburia šimtus gabių 3–11 klasių mokinių. Šiemet net 355 dalyviai lankė paskaitas universitetų auditorijose, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse ir projektiniuose darbuose, kuriuos vedė patyrę akademikai bei scenos profesionalai.

„Džiaugiuosi šiandien būdamas čia ir matydamas tiek daug talentingų mokinių, kurie per mokslo metus gilino žinias, pažino Kauną, sportą ir kultūrą. Prieš 8 metus gimė idėja mokyti kitaip – bendradarbiaujant su universitetais, įtraukiant teatrus ir kitas veiklas. Akivaizdu, kad šios pamokos jau atvėrė daugybę galimybių ir padėjo išlaisvinti ne vieno vaiko kūrybiškumą“, – sveikindamas susirinkusius sakė Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.

Jaunuoliai savo žinias stiprino matematikos, gamtos, socialinių, humanitarinių, menų ir sporto srityse. Prie jų ugdymo prisidėjo dėstytojai iš Kauno technologijų, Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU), Lietuvos sporto, Mykolo Romerio ir Vilniaus universitetų. Meno sritį kuravo Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kauno valstybinis muzikinis teatras ir Vilniaus dailės akademija.

Nuo spalio mėnesio mokiniai kartą per savaitę lankė dviejų akademinių valandų trukmės užsiėmimus, o per metus sukaupė net 60 valandų vertingų žinių ir patirties. Toks nuoseklus ir kruopštus mokymasis neabejotinai atnešė prasmingų rezultatų ir prisidėjo prie jų asmeninio augimo.

Įteikti pažymėjimai

Simboliniu finišu programos dalyviams tapo iškilminga mokslo metų užbaigimo šventė. Birželio 4-ąją, dar nesulaukus įprastų mokslo metų pabaigos, mokiniai buvo pakviesti į LSMU Veterinarijos akademiją, kur kartu su dėstytojų bendruomene pasidžiaugė turiningu ir smagiai praleistu laiku.

Šventės metu jaunuoliams įteikti Tarpdisciplininio itin gabių mokinių ugdymo programos baigimo pažymėjimai, žymintys vieno sėkmingo mokslo metų užbaigimo etapą. Kita, įprasta mokslo metų pabaigos šventė mokinius dar tik pasitiks, tačiau šiemet jie turi progą švęsti dvigubai – už tradicinius mokyklinius pasiekimus ir už neeilinį akademinį proveržį, įgytą papildomoje, kūrybiškumą ir tarpdiscipliniškumą puoselėjančioje ugdymo aplinkoje.

Šventinė atmosfera buvo pripildyta muzikos ir bendrystės dvasios. Renginyje skambėjo Kauno sakralinės muzikos mokyklos vokalinio ansamblio „Improvizes“ bei kanklių ansamblio „Alis Cordae David” kūriniai, o susirinkusius dalyvius pasveikino LSMU tautinių šokių ansamblio „Ave Vita“ vokalinė grupė. Kiekvienas pasirodymas tapo nuoširdžiu palinkėjimu drąsiai svajoti, kurti ir ieškoti – savęs, žinių ir pasaulio prasmės.