Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, bendradarbiaudami su tyrėjais iš Japonijos, sukūrė unikalų nanolazerį. Nors šio lazerio matmenys tokie maži, kad jo struktūrą galima pamatyti tik per galingą mikroskopą, potencialas – milžiniškas. Pritaikomas ankstyvai medicininei diagnostikai, duomenų perdavimui ir saugumo technologijoms, šis išradimas gali tapti ir vienu pagrindinių įrankių tyrinėjant šviesos ir medžiagos sąveiką, skelbiama KTU pranešime spaudai.

Priklausomai nuo paskirties, lazeriai skiriasi šviesos stiprinimo mechanizmu ir šviesą generuojančia medžiaga, nuo kurių priklauso spinduliuotės spalva bei lazerinio pluošto kokybė.

„Nanolazeriai – tokie lazeriai, kurie šviesos stiprinimui naudoja milijoną kartų mažesnių už milimetrą – nanomatmenų – struktūras, o lazerinė spinduliuotė generuojama itin mažame medžiagos tūryje“, – teigia vienas iš išradimo kūrėjų dr. Mindaugas Juodėnas.

Lazerio veikimas primena veidrodžių kambarį

Nors tokie nanolazeriai – jau kurį laiką tyrinėjami ir kuriami, būtent KTU mokslininkų variantas išsiskiria gamybos būdu. Tam naudojami sidabro nanokubai, kuriuos tvarkingai išdėliojus ant paviršiaus bei užpildžius optiškai aktyvia medžiaga, užtikrinamas šviesos stiprinimo mechanizmas, reikalingas lazeriniam efektui sukurti.

„Minėtieji sidabro nanokubai – itin mažos, kubo formos sidabro dalelės, kurios turi puikias optines savybes. Tai esminė mūsų sukurto nanolazerio dalis“, – teigia KTU Medžiagų mokslo instituto ekspertas.

Nanokubų sintezė, atliekama bendraautorių Japonijoje išrastu unikaliu būdu, užtikrina griežtai apibrėžtą nanokubų formą ir kokybę. Tuomet šie nanokubai išdėliojami į tvarkingą dvimatę struktūrą, pasitelkiant Medžiagų mokslo institute išvystytą nanodalelių savirankos procesą – šio technologinio žingsnio metu nanodalelės iš skystos terpės pačios susirenka į iš anksto paruoštą trafaretą su duobutėmis.

Kai trafareto parametrai atitinka nanokubų optines savybes, stebimas unikalus reiškinys, vadinamas paviršiaus gardelės rezonansu, leidžiantis optiškai aktyvioje terpėje efektyviai generuoti šviesą.

Įprastame lazeryje šiam reiškiniui išgauti naudojami veidrodžiai, o mokslininkų išrastame nanolazeryje vietoje jo naudojamas paviršius su nanodalelėmis. „Kai sidabro nanokubai išdėstomi periodiškai, šviesa tampa tarsi įkalinta tarp jų. Tam tikra prasme, tai yra panašu į veidrodžių kambarį atrakcionų parke, tik šiuo atveju veidrodžiai yra nanokubai, o atrakciono lankytoja – šviesa“, – vaizdžiai aiškina KTU ekspertas.

Tokios „įkalintos“ šviesos nanolazeryje vis daugėja, kol galiausiai peržengiamas energijos slenkstis, reikalingas stimuliuotai emisijai ir susiformuoja apibrėžtos spalvos bei krypties intensyvus šviesos pluoštas. M. Juodėnas primena, kad iš šio proceso – šviesos stiprinimo stimuliuojant spinduliuotę – ir yra kilęs lazerio pavadinimas (angl. LASER – Light Amplification by Stimulated Emission of Radiation).

Pirmieji idėja patikėjo užsienio, ne vietiniai finansuotojai

Dėl to, kad nanolazerio kūrimui naudojamos greitai gaminamos ir itin aukštos kokybės nanomedžiagos – sidabro nanokubai – lazeriui žadinti reikalingas rekordiškai mažas energijos kiekis, o tai leidžia lazerius gaminti masiškai.

„Chemiškai sintetinami sidabro nanokubai gali būti gaminami šimtais mililitrų, o dėl jų aukštos kokybės galime naudoti savaime susirenkančių nanodalelių technologijas. Net jei nanokubų išdėstymas nėra tobulas, jų savybės atsveria šiuos netikslumus“, – teigia M. Juodėnas.

Vis dėlto pradinėse idėjos vystymo stadijose būtent ši technologija, turėjusi finansuotojus sudominti, Lietuvos agentūras atbaidė. „Skeptikai suabejojo, ar mūsų naudojamas paprastas metodas galės sukurti pakankamai aukštos kokybės struktūras, būtinas veikiančiam nanolazeriui“ – prisimena projekto vadovas prof. Sigitas Tamulevičius.

Tvirtai tikėdami kuriamo nanolazerio kokybe, KTU mokslininkai gavo tarptautinį finansavimą. Pasak M Juodėno, tarptautiniu mastu idėja buvo įvertinta perspektyviai: „Įdėję daug darbo ir atlikę nemažai eksperimentų mes įrodėme, kad net ir neidealios gardelės gali būti veiksmingos, jei naudojamos aukštos kokybės nanodalelės“.

Tvarkingas nanodalelių išdėstymas, naudojamas ir kitame KTU Medžiagų mokslo instituto išradime, kuriant apsaugos nuo padirbinėjimo ženklus, jau sulaukė tarptautinio įvertinimo – išradimas pripažintas JAV bei Japonijos patentų biurų.

Ateityje KTU mokslininkų sukurtas nanolazeris galėtų būti naudojamas itin jautriems biologiniams jutikliams, kurie leistų anksti aptikti ligas ar stebėti biologinius procesus realiu laiku. Jis galėtų veikti kaip šviesos šaltinis miniatiūriniuose fotoniniuose lustuose, identifikavimo technologijose arba autentifikavimo įrenginiuose, kur svarbi unikali ir sunkiai padirbama šviesos pluošto struktūra bei fundamentiniuose tyrimuose, tiriant šviesos ir medžiagos sąveiką nanomatmenų objektuose.

Straipsnis „Lasing in an assembled array of silver nanocubes” paskelbtas žurnale „Nanoscale Horizons” ir jį galima rasti čia.

Kuo toliau, tuo sunkiau pasaulio sportas įsivaizduojamas be šiuolaikinių technologijų pažangos, o olimpiečiais vis sunkiau tampama remiantis tik talentu, darbu ir trenerio patirtimi.

Sportas tampa ypač konkurencingas, tad treneriui ir sportininkui reikia visapusiškos pagalbos siekiant aukščiausių rezultatų. Sportininką dažnai lydi didelė komanda jam padedančių asmenų – kineziterapeutas, dietologas, psichologas, sporto medikas ir mokslininkas, rašoma Lietuvos sporto universiteto pranešime.

Nors Lietuvoje sporto mokslininkai vis dar ieško savo vietos sportininko rengimo komandoje, padėtis keičiasi. Šis pokytis pirmiausia susijęs su didelėmis pastarųjų metų investicijomis į aukščiausio tarptautinio lygio testavimo įrangą – vien Lietuvos sporto universitetas (LSU) į sporto mokslo infrastruktūrą investavo daugiau nei 1,5 mln. eurų, o tyrėjams suteikta nuolatinė galimybė naudoti įvairius tyrimo metodus, tokius kaip GPS, ultragarso, belaidės elektromiografijos, dujų analizės, kraujo tūrio ir hemoglobino masės matavimo bei kitas šiuolaikines sistemas.

Nepaisant to, kad infrastruktūra nuolat gerėja, LSU Sporto mokslo ir inovacijų instituto direktoriaus prof. Sigito Kamandulio teigimu, ypač svarbu atkreipti dėmesį į mokslininkų kvalifikacijos kėlimą.

„Visi supranta, kad su šiuolaikiška įranga turi dirbti kvalifikuotas ir motyvuotas žmogus, bet kažkodėl apie tai dažnai pamirštama. Investuojama į infrastruktūrą, bet nenumatoma lėšų žmogiškajam potencialui puoselėti. Taip vyksta todėl, kad tai brangu – profesionalu tampama ne per vienus metus, o dabar reikia įvairių specializacijų sporto mokslininkų. Mano manymu, tokia investicija būtina siekiant padėti atletams siekti aukščiausių rezultatų ir didinti atrankos į sporto šakas efektyvumą“, – kalbėjo S. Kamandulis.

Telkiant mokslininkus irgi pastebimi teigiami poslinkiai. LSU Sporto mokslo ir inovacijų instituto potencialas stiprinamas naudojant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programos „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“ projekto lėšas. Šio projekto išskirtinis privalumas – sudaromos palankios sąlygos Universitete įdarbinti jaunus ir patyrusius užsienio mokslininkus.

Šiuo metu sudarytos ilgalaikės darbo sutartys su mokslininkais iš Izraelio, Suomijos, Ispanijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos ir Taivanio. Labai tikimasi, kad aukšto tarptautinio lygio mokslininkų pritraukimas ne tik padidins sporto mokslo kokybę, bet ir dar labiau sustiprins būsimų trenerių rengimą Treniravimo sistemų studijų programoje.

„Visame pasaulyje olimpiniai centrai, federacijos, klubai labai glaudžiai bendradarbiauja su sporto universitetais, nes būtent ten yra sukoncentruotos mokslinės žinios ir ten yra rengiami būsimi treneriai, – akcentavo LSU rektorė prof. Diana Rėklaitienė. – Būtina pabrėžti, kad sporto mokslas ir sportininko parengimas nėra komercijos objektas – tai nauda Lietuvai kaip valstybei. Kai didelio meistriškumo sportininkams leidžiame tirtis bet kur, prarandame labai daug svarbių duomenų, kurie bus naudingi ateičiai. Mums būtina turėti nuolatinį centrą, kur duomenys būtų kaupiami visą laiką, o juos galėtų panaudoti ne tik sportininkų priežiūrai, bet ir rengiant ateities trenerius“.

Pasak LSU rektorės, itin svarbu pradėti efektyvų ir visuotiną sporto mokslininkų integravimą į Lietuvos sportininkų rengimo procesus, tačiau norint, kad sportininkų moksliniai testavimai vyktų sklandžiai, efektyviai ir kokybiškai būtina telkti mokslinį potencialą viename centre.

„Turėtume turėti ne tik suaugusiųjų, bet ir jaunimo testavimo duomenų bei sekti jų dinamiką. Tokį procesą galima užtikrinti tik tada, kai viskas yra centralizuota. Lietuvoje sportininkų ir taip yra labai nedaug, o duomenų kiekis apie juos yra ribotas. Negana to, tuos duomenis išbarstome po visą Lietuvą, nors neturime labai didelio mokslinio potencialo. Dėl to būtina viską kaupti vienoje vietoje ir dirbti efektyviai, o ne pradėti nuo balto lapo prieš kiekvieną sportininko pasirengimo ciklą. Apie tai kalbame daug metų, todėl kažkada turime pradėti tai daryti“, – tikino prof. D. Rėklaitienė.

LSU rektorei antrino ir Sporto mokslo ir inovacijų instituto direktorius prof. S. Kamandulis.

„Dabar sportininkų mokslo priežiūra pagal individualius pageidavimus užsiima daug valstybinių ir privačių gydymo įstaigų, kolegijų, su sportu mažai susijusių universitetų. Tokia įvairovė negali užtikrinti tyrimų kokybės, duomenys renkami fragmentiškai ir menkai panaudojami praktikoje, nėra kaupiama sportininkų modelinių charakteristikų duomenų bazė. Mokslinės priežiūros sistemos centralizavimas leistų užtikrinti riboto kiekio, tačiau aukšto tarptautinio lygio sporto mokslo centrų potencialą, sutelkiant žmogiškuosius resursus ir pačią šiuolaikiškiausią infrastruktūrą“, – teigė sporto mokslininkas.

O Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas kvietė dėmesį kreipti ne tiek į sporto mokslo priežiūros centrų kiekį, bet į jų paslaugų kokybę.

„Džiaugiamės, kad sportininkų priežiūros centrų Lietuvoje yra nemažai. Visgi manau, kad pirmiausia reikėtų identifikuoti, kur turime geriausius centrus ir koks yra jų potencialas, kad išlaikytume kokybinę kartelę. Kadangi su strateginėmis sporto šakomis kalbamės tiesiogiai, norisi, kad sporto mokslo centrai šalyje būtų kuo labiau koncentruoti“, – sakė M. Špokas.

Klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas jau seniai nebėra tik tolimos ar mažai girdėtos grėsmės. Šie reiškiniai reikšmingai keičia mūsų gyvenimus jau dabar. Nesiimdami reikšmingų veiksmų, netolimoje ateityje sulauksime dar daugiau neigiamų padarinių, paliesiančių bene kiekvieną gyvenimo aspektą. Todėl nenuostabu, kad apie būdus ir kelius kovoti tiek su klimato kaitos, tiek su biologinės įvairovės mažėjimo keliamais padariniais diskutuoja ne tik mokslininkai, bet ir politikai.

Šių metų lapkritis ypatingas tuo, kad vyko net dvi aukščiausio lygio tarptautinės klimato kaitos tematikai skirtos konferencijos, sutraukusias šimtus delegatų iš viso pasaulio: mokslininkų, politikų, nevyriausybinių organizacijų atstovų, žurnalistų ir kitų suinteresuotų pusių, rašoma Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto sociologijos mokslo krypties doktorantė, Mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis” narės Rūtos Pelikšienės pranešime.

Mėnesio pradžioje delegatai rinkosi į Kalyje, Kolumbijoje vykusią Jungtinių Tautų (JT) Biologinės įvairovės konferenciją (angl. UN Biodiversity Conference of the Parties, COP16). Vos šiai pasibaigus, prasidėjo JT klimato kaitos konferencija (COP29) Baku, Azerbaidžane.
COP susitikimų metu susitinka įvairių grupių, nuomonių, interesų atstovai iš skirtingų šalių, todėl šios konferencijos tampa nepamainoma ir itin svarbia platforma siekiant bendrų tikslų kovoje su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu. Nors pagrindinės šiemet vykusių konferencijų temos – skirtingos, tačiau jos neišvengiamai susijusios. Viena iš svarbiausių, nors dažnai ir nutylimų, sąsajų – maisto tema.

Biologinė įvairovė svarbi ne tik gamtai

Biologinės įvairovės apsauga apima ne tik laukinės gamtos, gyvūnų ar augalų apsaugą. Įvairovė yra labai svarbi užtikrinant maisto sistemų saugumą. Maisto sistemos – tai globalūs ir itin kompleksiški tinklai, apimantys maisto gamybos ir vartojimo procesus nuo ūkio iki stalo. Biologinės įvairovės ryšys su maisto sistemomis yra ypač svarbus.

Tai, ką mes gaminame ir valgome, reikšmingai keičia planetos biologinę įvairovę. Plečiami gyvulininkystei reikalingi žemės plotai, kertami miškai, žemės ūkyje naudojami pesticidai, naikinamos natūralios ekosistemos ženkliai prisideda prie gyvūnų ir augalų rūšių nykimo ir skurdina biologinę įvairovę globaliu mastu.

Siekiant užtikrinti, kad maisto sistemos būtų saugios, atsparios ir galėtų išmaitinti augančią populiaciją, biologinė įvairovė yra kritiškai svarbi. Šią svarbą galima iliustruoti keletu pavyzdžių. Pavyzdžiui, sveikam dirvožemiui užtikrinti būtina bakterijų, grybų ir įvairių mikroorganizmų įvairovė. Didžiosios dalies maistinių kultūrų dauginimuisi būtini apdulkintojai vabzdžiai, tad jų nykimas tiesiogiai paveikia maisto sistemas.

Kuo biologinė įvairovė žemės ūkyje mažesnė, tuo daugiau toksiškų pesticidų reikia apsiginti nuo kenkėjų. Biologinė įvairovė taip pat yra būtina siekiant didinti maisto sistemų atsparumą klimato kaitos sukeltiems reiškiniams, pavyzdžiui, sausroms ar potvyniams.

COP16 konferencijoje daug dėmesio skirta aptarti progresą, siekiant 2022-aisiais priimtame Kunmingo ir Monrealio pasaulinėje biologinės įvairovės susitarime (angl. Kunming-Montreal Global Biodiversity Framework) įvardintų siekių. Šis susitarimas vadinamas istoriniu dėl ambicingų tikslų siekiant apsaugoti planetos biologinę įvairovę.

Pavyzdžiui, iki 2030 metų užtikrinti, kad beveik trečdalis pažeistų sausumos, vidaus vandenų, jūrų ir pakrančių ekosistemų būtų veiksmingai atkurtos, o trečdalis sausumos, vidaus vandenų, jūrų ir pakrančių plotų – apsaugoti.

Daugeliui Kunmingo ir Monrealio susitarime įvardintų bioįvairovės apsaugos tikslų pasiekti reikalingi reikšmingi pasaulinių maisto sistemų pokyčiai. Tačiau reikia pripažinti, kad maisto sistemos netgi nėra įvardijamos minėtame dokumente – nepaisant to, kad globalios maisto sistemos įvairiose tarptautinių organizacijų, įskaitant ir JT, ataskaitose įvardijamos kaip pagrindinis veiksnys, lemiantis biologinės įvairovės nykimą.

Todėl nestebina ir tai, kad maisto sistemų pokyčiai taip pat netapo ir svarbia COP16 konferencijos tema. Kita vertus, vienu iš reikšmingesnių šios konferencijos pasiekimų galima įvardyti aiškiai deklaruotą sąsąją tarp biologinės įvairovės ir klimato kaitos, bei poreikio apie šias glaudžiai tarpusavyje susijusias problemas kalbėti kartu.

Klimato kaita ir tvarumas lėkštėse

Į COP29 konferenciją Baku dalyviai rinkosi diskutuoti apie klimato kaitą. Pagrindiniu konferencijos akcentu ir svarbiausia tema tapo kalbos apie finansus – kaip ir kas turėtų finansuoti klimato politikos priemones, skirtas pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus. Tačiau diskutuota ir daugeliu kitų temų, kurioms skirtos atskiros konferencijos dienos. Viena iš tokių dienų buvo skirta „Maisto, žemės ūkio ir vandens” temai.

Maisto sistemos yra ypač svarbios klimato kaitos kontekste. Šiemet paskelbtoje JT Darnaus vystymosi tikslų ataskaitoje nurodoma, kad maisto sistemos sukuria trečdalį visų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Gyvulininkystės sektorius sudaro apie 60 procentų šio skaičiaus. Todėl siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir spręsti klimato kaitos problemas yra būtina mažinti priklausomybę nuo gyvūninės kilmės maisto ir transformuoti dabartines maisto vartojimo praktikas.

Specialioje JT Aplinkos programos ataskaitoje, paskelbtoje 2023 metais, prognozuojama, kad iki 2050 metų pasaulinis mėsos vartojimas augs mažiausiai 50 procentų. Augantis mėsos poreikis pasauliniu mastu lemia vis didesnių žemės plotų poreikį, natūralių buveinių nykimą bei ekologinę taršą. Tai turi itin neigiamą poveikį tiek kalbant apie klimato kaitos, tiek apie biologinės įvairovės problemas.

Tačiau pasaulio lyderiai COP29 susitikime nepasinaudojo proga pasiekti proveržio šioje srityje. Ryškiausiu pasiekimu maisto sistemų temoje galima laikyti naujai sukurtą „Baku Harmoniya klimato iniciatyvą ūkininkams”.

Šia iniciatyva siekiama suteikti platformą bendradarbiavimui, gerinti sąlygas investuoti į maisto sistemų pertvarkas viešojame ir privačiame sektoriuose, bei remti klimato kaitai atsparių kaimų ir kaimo bendruomenių plėtrą. Nė vienas iš šių deklaruojamų siekių nėra pakankamai ambicingas ar nukreiptas į reikalingo masto maisto sistemų pokyčių skatinimą.

Kaip nesuvalgyti planetos?

Tad kaip nesuvalgyti planetos, susiduriant su klimato kaitos bei biologinės įvairovės nykimo problemomis ir vis dar menku pasaulio lyderių dėmesiu maisto sistemų pokyčiams? Belaukiant pasaulinių ir sisteminių pokyčių, svarbu prisiminti, kad maisto sistemų transformacija turi vykti visais lygmenimis, todėl prasminga imtis asmeninių sprendimų.

Jau minėtoje 2023 metais paskelbtoje JT specialioje ataskaitoje pabrėžiama, kad dauguma žmonių vartoja gyvūninius produktus dėl jų skonio. Tokiam vartojimui pakeisti pakanka asmeninio apsisprendimo, pavyzdžiui, atsisakyti gyvūninės kilmės maisto kartą ar du per savaitę. Be to, subalansuota augaliniu maistu paremta mityba ne tik yra palanki aplinkai ir planetai, tačiau ir sveikatai.

„EAT-Lancet” komisijos paskelbtoje ataskaitoje skaičiuojama, kad pasaulinio masto perėjimas prie augaliniu maistu paremtos mitybos leistų išvengti apie 11 milijonų mirčių per metus.

Prisidėti prie globalių maisto sistemos pokyčių galima ir kitaip. Pavyzdžiui, nešvaistant maisto. Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatas (angl. Secretariat of the United Nations Framework Convention on Climate Change (UNFCCC)) skelbia, kad iššvaistytas maistas ir maisto atliekos sukuria iki 8–10 procentų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Tai – beveik penkis kartus daugiau, nei aviacijos sektorius. Todėl net ir nepereinant prie augalinės mitybos galima ženkliai prisidėti prie planetos gerovės.

Klimato kaitos ir biologinės įvairovės problemų sprendimas yra mūsų rankose. Ir lėkštėse.

Prieš didžiąsias metų sandūros šventes Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje – muziejuje buvo pasirašyta konsorciumo dėl Masačusetso technologijų instituto (MIT) Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų programos (MISTI) Lietuvai Jungtinės veiklos sutartis. Naujojo konsorciumo koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).

Šio universiteto rektorius prof. Juozas Augutis, atkreipęs dėmesį į artimus ryšius tarp VDU ir JAV, pakvietė konsorciumo partnerius bendram darbui.

„Visai Lietuvai turėti tokią atvirą bendrystę su turbūt pačiu geriausiu pasaulio universitetu – tikrai unikalus atvejis, didelė garbė, kuri pasitaiko ne kiekvienais metais ir ne kiekvienai šaliai. Manau, kad padedant Lietuvos mokslo tarybai, ateityje bus galimybė suorganizuoti ir didesnius projektus tarp Lietuvos ir MIT įvairiose srityse. Labai norisi padėkoti ir VDU vizituojantiems dėstytojams, MIT profesoriams Nomedai bei Gediminui Urbonams, kurie yra turbūt pagrindiniai šio bendradarbiavimo iniciatoriai“, – sakė VDU rektorius.

Sutartimi įtvirtinta konsorciumo partnerių bendra veikla, skirta stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir JAV mokslo bei valstybės institucijų, verslo įmonių ir kitų mokslinių tyrimų bei taikomosios veiklos organizacijų. Dalyvaudami MIT MISTI programoje, konsorciumo partneriai stiprins Lietuvos, kaip vieno iš inovacijų ir technologijų centrų, įvaizdį ir žinomumą bei plėtos šalies mokslo ir verslo atstovų bendradarbiavimą su MIT.

VDU pranešime pabrėžiama, jog sutartyje numatoma skatinti bendrus mokslinių ir meninių tyrimų, inovacijų bei technologijų projektus su MIT mokslininkais, įgyvendinti MIT MISTI programos tikslus. Taip pat – siekti aktyvaus Lietuvos dalyvavimo JAV technologijų ir inovacijų mugėse, konferencijose ir kituose renginiuose. Planuojama skatinti ir abipusį tarptautinį tyrėjų bei studentų mobilumą, naudotis MIT ištekliais, organizuoti mokslo ir mokslo populiarinimo renginius.

„Konsorciumas, kurį įkuriate, suteiks ne tik prielaidas stiprinti švietimą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą. Tai – sėkmingas pavyzdys, kaip sujungę žinias, pajėgumus ir išteklius galime pasiekti daug daugiau, nei veikdami pavieniui. Tikiuosi, kad konsorciumas taps erdve, kurioje gims Lietuvos aukštojo mokslo vertybinė transformacija“, – konsorciumo dalyvius pasveikino LR Prezidento patarėjas Saulius Olencevičius.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius padėkojo VDU už lyderystę organizuojant konsorciumą ir pabrėžė, jog ryšiai su MIT sustiprins visos Lietuvos tarptautinį matomumą.

Konsorciumo partneriai – VDU, Kauno technologijos, Klaipėdos, Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Novian“.

Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje – muziejuje vykusiame renginyje buvo aptartos ir artimiausios konsorciumo partnerių veiklos. Planuojama, jog 2025-ųjų sausį bus pasirašyta sutartis tarp Lietuvos bei MIT, taip pat Lietuvoje apsilankys ir MIT koordinatorė Ekaterina Zabrovski.

Nuo Naujųjų metų mokytojo profesijai turint tapti prestižine, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė abejoja, kad ši „Idėja Lietuvai“ iniciatyva buvo įgyvendinta.

„Šiandien mokytojai patiria labai daug iššūkių, turi daug įtampos, streso. Tas pavadinimas „prestižinė“ neatitinka šiandienos situacijos“, – Eltai teigė R. Popovienė.

Visgi, ministrė dėl neįgyvendinto tikslo neskuba kritikuoti konservatorių Vyriausybės.

„Nenorėčiau kritikuoti ar sakyti kažkokių pastabų, buvo tikrai nemažai ir darbų atlikta. Čia visas kompleksas priemonių, kuris lėmė, kad 2025 metais dar turime labai daug iššūkių. Bet, kaip ir minėjau, tie iššūkiai ir lemia (kad profesija nėra prestižinė – ELTA)“, – dėstė ji.

R. Popovienės vertinimu, šiuo metu reikia siekti, kad mokytojo profesija būtų ne prestižinė, o gerbiama ir įvertinta.

„Tam, kad mokytojai iš tiesų jaustųsi gerai, visų pirma reikia visuomenės palaikymo, mokytojo darbo įvertinimo. Manau, kad žingsnis po žingsnio ir pridedant politinius sprendimus, ir finansinius sprendimus, turime eiti link to, kad mokytojo profesija būtų ne kiek prestižinė, bet tiesiog gerbiama ir įvertinta“, – svarstė ministrė.

„Pirmiausia, turime išgirsti, bendrauti, kalbėti, o tuos sprendimus vėliau bus lengviau rasti“, – akcentavo ji.

Dar 2018 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) vykusioje diskusijoje „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ buvo išskirtos pagrindinės darbų kryptis: mokytojų rengimo ir profesinio augimo pertvarka, mokytojų darbo apmokėjimo ir mokyklų finansavimo pertvarka, palankios sąlygos mokytojams laisvai ir kūrybiškai dirbti, nauji ugdymo metodai ir priemonės, ugdymo turinio peržiūra.

ELTA primena, kad „Idėja Lietuvai“ iniciatyva prasidėjo dar 2017 m. rudenį ir kvietė visuomenę teikti idėjas, kaip kurti klestinčią valstybę ateities kartoms.
Viena idėjų – tikslas mokytojo profesiją paversti prestižine iki 2025 m.

Naujoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė savo kadencijos metu prioritetą sako skirsianti mokyklų tinklo reformos peržiūrai bei vadovėlių trūkumo problemai. Anot jos, tai karščiausi klausimai, kuriems sprendimus reikia rasti kuo greičiau.

„Pagrindinis tikslas yra lygios galimybės visiems gauti kokybišką ugdymą. Pirmieji numatyti darbai yra koreguoti mokyklų tinklo taisykles, nes 21-o (minimalaus moksleivio skaičiaus klasėje – ELTA) formalus įvedimas labai palietė regionines mokyklas ir sukėlė daug įtampų. Šiuo klausimu turime įvairiausių neišspręstų problemų, net teisinių situacijų“, – laidoje „ELTA kampas“ pasakojo R. Popovienė.

„Ieškosime sprendimų kartu su savivaldybėmis ir profesinėmis sąjungomis, koks turėtų būti minimalus moksleivių skaičius klasėje, kad turėtume lygias galimybes ne tik didmiesčiuose, bet ir nutolusiose mokyklose“, – tikino ji.

Ministrės teigimu, kalbant apie vadovėlių stygių, susiduriama ir su sunkumais leidybos procese.

„Vadovėlių trūkumo situacija yra labai sudėtinga. (…) Kalbame apie tai, kad 2025 metų rugsėjį turėsime pagrindinių dalykų vadovėlius pradiniam ir pagrindiniam ugdymui. Visgi viduriniam ugdymui dar neturime matematikos vadovėlių. Jie buvo numatyti 2027 metais, tačiau yra iškilęs klausimas, kad galbūt net nėra kas juos rašo”, – aiškino R. Popovienė.

Mokytojo profesija pirmiausia turi būti gerbiama

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovė teigia, kad nuo 2025 metų prestižine tapti turėjusi mokytojo profesija pirmiausia turi būti gerbiama visuomenėje.

„Nežinau, ar toks pavadinimas („prestižinė“ profesija – ELTA) yra tinkamas. (…) Mokytojai susiduria su labai daug iššūkių. Turime dar daug pasiekti tiek mes, politikai, tiek visuomenė, kad mokytojas taptų gerbiama profesija“, – akcentavo R. Popovienė.

„Kiekvienas turime suprasti, kad ši profesija yra labai svarbi. Mokytojo profesijos kvietimas tapti prestižine buvo visai visuomenei – prisidėti savo idėjomis tam, kad eitume kokybišku švietimo keliu“, – aiškino ministrė.

Anot jos, tam, kad būtų sumažintas pedagogų trūkumas yra svarbu didinti atlyginimus bei užtikrinti tinkamas darbo sąlygas.

„Tikrai yra mokytojo profesijos trūkumas ir jis neatsirado šį rudenį. Tai yra kaip lėtinė liga, kuri po truputį noko ir jos gydymui vieno vaisto, vienos tabletės išgerti neužteks“, – pažymėjo R. Popovienė.

ELTA primena, kad gruodį pristatytoje naujojo Ministrų kabineto programoje įsipareigota kelti pedagogų atlyginimus ir tobulinti etatinio apmokėjimo tvarką.

Taip pat valdantieji žada valstybinių ir privačių švietimo įstaigų, kurios gauna finansavimą iš valstybės, kokybės ir kiekybės reikalavimų suvienodinimą bei tikina sieksiantys išlaikyti mokyklas mažuose miesteliuose, koreguojant kadenciją baigusios Vyriausybės sprendimus.

„Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas antradienį paskelbė, kad „Facebook“ ir kitose platformose laukia dideli pokyčiai. Kibernetinio saugumo ekspertai pakomentavo, kaip tai palies Lietuvos interneto vartotojus ir ar dabar galėsime į socialinius tinklus kelti viską.

Antradienį pranešta, kad „Meta“ ketina atsisakyti faktų tikrintojų bei sumažinti cenzūros kiekį ir rekomenduoti daugiau politinio turinio savo platformose, tokiose kaip „Facebook“, „Instagram“ ir „Threads“.

Kas pasikeis Lietuvos interneto vartotojams?

Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius naujienų portalui tv3.lt paaiškino, ką reiškia Lietuvos interneto vartotojams tai, kad nebeliks faktų tikrintojų.

„Šiuo metu JAV ir kitose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, veikia dirbtinio intelekto algoritmas, kurį yra susiprogramavęs „Meta“.

Toliau seka paprastų vartotojų raportavimas „Metai“, kad galimai vienas ar kitas publikuotas straipsnis ar naujiena yra netikra.

Ir tik tada po dirbtinio intelekto apdirbimo tikrina „fact checkeriai“ (liet. faktų tikrintojai). Jie veikia Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, jie yra naujienų žurnalistai, kurie už tai gauna atlygį ir padeda „Metai“ būti šiek tiek švaresnei“, – aiškino M. Pareščius.

Nors šis faktų tikrintojų atsisakymas iš pradžių bus vykdomas tik Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Lietuvos interneto vartotojai vis tiek pastebės tam tikrų pokyčių socialiniuose tinkluose.

„Jeigu Lietuvos interneto vartotojai, naudodamiesi „Meta“ platformos įrankiais, tai yra „Instagram“, „Facebook“ ir „Threads“, pabandys daryti paiešką pagal tam tikrus raktažodžius, suras naujieną, kuri pirmiausia buvo publikuota Amerikoje, šios naujienos nebus praėjusios faktų tikrinimo.

Jeigu mes kalbame apie naujienas, kurias publikavo lietuvis vartotojas, būdamas Lietuvoje, tai papildomas fizinis „fact checkingas“ bus atliekamas“, – aiškino ekspertas.

Ar dabar galėsime kelti į socialinius tinklus viską, ką norime?

M. Pareščius teigė, kad didesnis dezinformacijos plitimas bus įmanomas tik tuo atveju, jei tinkamai nesuveiks dirbtinio intelekto algoritmai. Tad rašyti ir kelti bet ko tikrai nebus galimybės – faktus tikrins dirbtinis intelektas.

„Dalį darbų, kurie buvo atliekami rankiniu būdu, dabar atliks programinė įranga. Ar tai leis daugiau publikuoti ir nevalyti turinio, kuris yra sukuriamas JAV, nemanau. Manau, kad tie algoritmai apsimokė ir dirbs efektyviau, padės tai daryti be žmogaus įsikišimo.

Anksčiau „fact checkeriai“, kaip fiziniai darbuotojai, buvo pasitelkiami tik tada, kai kildavo klausimai dėl naujienų, kurios neturėjo požymių, kad buvo sugeneruotos dirbtinio intelekto ir turėjo tam tikrus požymius, raktažodžius, jog tos naujienos galėjo būti naudojamos rinkiminei kampanijai“, – tvirtino kibernetinio saugumo ekspertas.

Tuo tarpu Ramūnas Liubertas „ESET Lietuva“ vyresn. kibernetinio saugumo inžinierius, kad bet kuris faktų tikrinimo priemonių atsisakymas didina melagienų plitimo riziką.

„Gali tokia dezinformacija socialinėje erdvėje išsilaikyti ilgesnį laiką arba netgi plisti nekontroliuojamai. Struktūrinės turinio moderavimo sistemos nebuvimas gali paskatinti asmenis ir grupes skleisti žalingas ideologijas, nebijant pasekmių.

Tuomet gali atsitikti taip, jog sensacingas arba klaidinantis turinys užgniaužtų patikimus šaltinius. Dažniausiai anksčiau ar vėliau melagiena išaiškėja, o jos kuo ilgesnis egzistavimas socialiniame tinkle apskritai „kerta“ per vartotojų pasitikėjimą tokia platforma ir jos operatoriui susigrąžinti reputaciją taptų gerokai sudėtingiau“, – tvirtino R. Liubertas.

Beje, pranešama, kad faktų tikrintojus pakeis „community notes“ (liet. bendruomenės pastabos), kurios naudojamos platformoje „X“.

M. Pareščius mano, kad tai gali būti veiksminga alternatyva. Beje, tai yra dažniausiai nemokamas įrankis, nereikalaujantis papildomų kaštų.

„Papildomų žmogiškų resursų nereikia. „Community“ algoritmas leidžia žmonėms tarpusavyje bendrauti. Tai yra, jei aš turiu įtarimą, kad šitas daiktas nėra tikras, tada klausiu, gal kažkas tai irgi pastebėjo ir tarpusavyje komunikuodami identifikuojame šaltinius, iš kur kilo šita naujiena, kas ją galėjo parašyti, padirbti ar modifikuoti tikrą naujieną į netikrą“, – sakė M. Pareščius.

Suvertė kaltę faktų tikrintojams

M. Zuckerbergas sakė, kad „Meta“ „faktų tikrintojai buvo pernelyg politiškai šališki ir sugriovė daugiau pasitikėjimo, nei sukūrė“.

Technologijų įmonės turinio moderavimo komandos taip pat bus perkeltos iš Kalifornijos į Teksasą, „kur mažiau nerimaujama dėl mūsų komandų šališkumo“, sakė jis.

M. Zuckebergas pripažino, kad „Meta“ turinio filtravimo būdo pokyčiai reikš, kad „pagausime mažiau blogų dalykų“.

Pareiškime M. Zuckerbergas sakė, kad „Meta“ taip pat „atsikratys krūvos apribojimų tokiomis temomis kaip imigracija ir lytis, kurie tiesiog neatitinka vyraujančio diskurso“ ir „bendradarbiaus su prezidentu D. Trumpu, kad atremtų Vyriausybes visame pasaulyje, kurios persekioja Amerikos bendroves ir siekia daugiau cenzūruoti“.

Visame pasaulyje „Meta“ turi daugiau nei 3 mlrd. naudotojų.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Lietuvos mokyklose antradienį prasideda Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas, jame dalyvaus per 28 tūkst. ketvirtos klasės mokinių.

Antradienį bus tikrinami ketvirtokų lietuvių kalbos ir literatūros gebėjimai, o kitą savaitę – matematikos.

Šiemet pirmą kartą tautinių mažumų ketvirtų klasių mokiniai turės galimybę įsivertinti gimtųjų kalbų gebėjimus. Šie patikrinimai taip pat vyks kitą savaitę.

„(…) noriu pabrėžti, kad patikrinimų tikslas – padėti siekti geresnių mokymosi rezultatų įsivertinus mokinių žinias ir gebėjimus, todėl svarbu, kad mokiniai dalyvautų, juolab, kad patikrinimų rezultatai neturi jokios įtakos mokinį keliant į penktą klasę“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovas Simonas Šabanovas.

Patikrinimai vykdomi elektroniniu būdu, tačiau šiais metais vieno dalyko užduotį visi mokiniai atliks vienu metu, pailgintas patikrinimams skirtas laikas. Nuo šiol ketvirtokai elektroniniams testams atlikti turės vieną valandą.

Ruošiantis patikrinimams du trečdaliai mokyklų, kuriose vyksta pradinis ugdymas, sausio pradžioje dalyvavo patikrinimų vykdymui naudojamos kompiuterinės įrangos ir infrastruktūros bandyme.

NŠA taip pat teigė besikreipusi į elektros bei interneto tiekėjus prašydama užtikrinti, kad patikrinimų vykdymo metu būtų užtikrintas sklandus šių paslaugų tiekimas.

„Be išankstinio techninių galimybių vykdyti patikrinimus bandymo, mokykloms teiksime įvairiapusę pagalbą ir patikrinimų metu. Budinti agentūros specialistų komanda operatyviai reaguos ir padės spręsti mokykloms kylančius trikdžius. Mokykloms pateikti kontaktai, kuriais galės susisiekti su agentūra“, – teigia S. Šabanovas.

Visos patikrinimų užduotys bus įvertintos automatiškai, elektroninė vertinimo sistema kiekvienam mokiniui užduoties atlikimo lange pateiks įvertinimą taškais.

Detalios rezultatų ataskaitos su mokiniams priskirtais atitinkamais pasiekimų lygiais bus pateiktos kiekvienai mokyklai ir savivaldybei. Informaciją tėvams apie vaiko rezultatus teikia mokykla.

Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai vyksta nuo 2012-ųjų.

Anot agentūros, jų tikslas – suteikti objektyvią informaciją mokykloms, jų savininkams apie ugdymo proceso rezultatus ir jo tobulinimo kryptis, o patikrinimų rezultatai mokytojams, mokiniams, jų tėvams leidžia objektyviai įvertinti mokinių žinias bei atitinkamai nukreipti jų pastangas siekiant geresnių rezultatų.

Prieš 105 metus Kaune pradėjo veikti Aukštieji Kursai, po poros metų tapę Lietuvos Universitetu ir iš esmės buvę laisvos Lietuvos aukštojo mokslo pradžia. Ta proga Vytauto Didžiojo karo muziejus parengė nedidelę apžvalgą.

„Visi trokštame Lietuvos nepriklausomybės ir, kovodami dėl jos, daug aukų dedame, o mūsų narsioji kariuomenė ir kraują gausiai lieja. Bet galutinai įvyks ir sutvirtės, kada išgausime ne tik medžiaginę, bet ir mūsų dvasios nepriklausomybę, kada atsikratę nuo atmetamų ir svetimų mums kultūros priemonių (kalba, valdymo tvarka, mokykla ir t.t.), nutiesime mūsų tautos sielai platų kelią, kuriuo eidama ji neišblaškys savo pajėgų po svetimus kraštus, ir semdama gyvybės pradų iš savo prigimtosios dirvos įsiviešės, sutvirtės ir parodys pasauliui gražiausias savo ypatybes.

Atidaromoji sausio 27 dieną pirmoji Lietuvos Aukštoji Mokykla kaip tik bus mūsų tautai tas pirmasis, įmestas į tirštą druskos tirpinį, krislelis, kurs sutraukia aplink save išsklaidytas skystime mažas druskos daleles ir taisyklingai jas kraudamas, veikiai išaugina didelį ir gražų krištolą, kuris šviečia lyg deimantas. Taip ir mūsų Aukštoji Mokykla, tikimės, sutrauks išsklaidytas mūsų tautos dvasios pajėgas ir sudarys iš jų gražų, harmoningą ir stiprų vienetą, kurs įpins ir savo šviesų spindulėlį į bendrą pasaulio kultūrą.

Sunki yra pradžia, bet, matydami mūsų jaunuomenės mokslo troškimą ir mūsų visuomenės pasiryžimą iškovot tą dvasios nepriklausomybę, mes ramiai ir be baimės imamės sunkaus darbo, įkurdami pirmąją Lietuvoje Aukštąją Mokyklą ir tikimės, kad mūsų visuomenė, suprasdama šio darbo svarbumą, rems mus savo užuojauta.

Tebūnie sausio 27 diena linksma šventė, nes joje grendžiamas mūsų tautos dvasios nepriklausomybės pagrindas.“

Šitoks Aukštųjų Kursų Tarybos pranešimas 1920 m. sausio 27 d. visuomenės ir politikos dienraščio „Lietuva“ puslapyje anonsavo laisvos Lietuvos lietuviško aukštojo mokslo pradžią. Lietuvos Vyriausybei persikėlus į Kauną ir netekus Vilniaus Universiteto, susiimta aukštojo mokslo organizavimu Laikinojoje Sostinėje. Tebevykstant Nepriklausomybės kovoms, trūkstant resursų, mobilizuojant jaunimą, tai padaryti buvo sudėtinga. Bet sudėtingas darbas buvo atliktas ir prieš 105 metus, 1920 m. sausio 27 d., buvusioje (ir vėl būsimoje) gimnazijoje pradėjo veikti Aukštieji Kursai. Pirmoji laisvos Lietuvos aukštoji mokykla pastatą dalinosi su Steigiamuoju Seimu, rašoma Vytauto Didžiojo karo muziejaus pranešime žiniasklaidai.

Steigiant Aukštuosius Kursus dirbo šviesūs žmonės, parengę kursų statuto projektą, svarstę visuomeninės aukštosios mokyklos steigimo planus ir galimybes: matematikas Zigmas Žemaitis (1884-1969), gamtininkas Tadas Ivanauskas (1882-1970), teisininkas ir istorikas Augustinas Janulaitis (1878-1950), psichologas Jonas Vabalas-Gudaitis (1881-1955), botanikas Liudas Vailionis (1886-1939), gydytojas Jurgis Alekna (1873-1952), inžinierius Kazimieras Vasiliauskas (1879-1957), filologas ir etnografas Eduardas Volteris (1856-1941).

Aukštųjų Kursų studentai mokėsi pagal universitetų nuostatas ir programas. Juose veikė šeši skyriai: Humanitarinių mokslų, Teisės, Matematikos-fizikos, Gamtos, Medicinos ir Technikos. Į kursus įstojo 522 klausytojai, iš kurių 244 – tikrieji, turintys brandos atestatus. Paskaitas skaitė daugiau kaip 40 dėstytojų. Kursai buvo finansuojami mišriai: pusė lėšų buvo surenkama iš aukų, o likusias skirdavo Lietuvos Vyriausybė. Šiuose kursuose buvo parengti pirmieji mokslo darbuotojai, surinkti būsimi studentai, parengtas universiteto statuto projektas ir jie tapo pagrindu 1922 m. startuosiančiam Lietuvos Universitetui, vėliau tapsiančiam Vytauto Didžiojo Universitetu.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukose – Seimo ir Aukštųjų Kursų pastatas Pirmojo pasaulinio karo metais ir Nepriklausomybės laikais. O taip pat muziejaus rinkiniuose saugoma Aukštųjų kursų Gamtos skyriaus tarybos posėdžių protokolų knyga, kurią galite pavartyti čia.

Antradienį LR Prezidentūroje (S. Daukanto a. 3, Vilnius) numatytas bendradarbiavimo sutarties pasirašymo renginys su pasaulio mokslo ir inovacijų lyderiu, nuolat įvairiuose pasaulio reitinguose pirmaujančiu Masačusetso technologijos institutu (MIT, Bostonas, JAV).

Pagrindinis bendradarbiavimo su MIT iniciatorius yra šio instituto profesorius Gediminas Urbonas.

„Gyvename laike, kai žmonija ir mūsų planeta susiduria su neaprėpiamais iššūkiais, o mūsų kasdieniam išlikimui reikalingas skirtingų disciplinų bendradarbiavimas įvairiose pasaulio vietose. Ši sutartis atveria galimybes Lietuvos mokslui dalyvauti unikalioje MIT tarpdisciplininių tyrimų centrų aplinkoje ir kartu su geriausiais tyrėjais iš viso pasaulio pristatyti idėjas, apie kurias anksčiau nebuvo galima pagalvoti“, – pabrėžė prof. G. Urbonas.

Plačias galimybes Lietuvai atveriantį bendradarbiavimą užmezgė konsorciumas dėl MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų programos (MISTI) Lietuvai. Konsorciumui vadovauja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).

Masačusetso technologijos institutas nuolatinis geriausių pasaulio universitetų sąrašo lyderis, užimantis pirmąją vietą įvairiuose reitinguose. Instituto absolventai yra įkūrę daugiau nei 30 tūkst. įmonių, kurios sukuria apie 4,6 trilijono JAV dolerių metinių pajamų, įsteigusios visame pasaulyje daugiau nei 3,3 mln. darbo vietų. Tarp MIT absolventų – daugiau nei 100 Nobelio premijos laureatų, daugybės kitų prestižinių apdovanojimų laimėtojų. Instituto alumnai yra pasaulinio garso lyderiai įvairiose srityse – nuo dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, kompiuterijos, biotechnologijų iki robotikos, energetikos ir ekonomikos.

MIT MISTI konsorciumo partneriai – VDU, Kauno technologijos, Klaipėdos, Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei UAB „Novian“ ir „Euromonitor International – Eastern Europe“.

Pasak VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio, ši partnerystė – ne tik didelis Lietuvos potencialo įvertinimas, tačiau ir kelias į naujausias žinias ir praktikas, bendradarbiavimą su vienais geriausių pasaulio mokslininkų bei tyrėjų.

„Nepaprastai džiaugiamės užmegzdami partnerystę su MIT, pasaulyje pripažinta institucija, kuri nuolat yra mokslo ir technologijų pažangos priešakyje. Tai svarbus žingsnis Lietuvai, parodantis mūsų pastangas siekti naujovių tokiose kertinėse srityse kaip atsinaujinanti energija, skaitmeninės technologijos, verslumas, biotechnologijos ir kt. Mus ypač įkvepia MIT gebėjimas sklandžiai integruoti tyrimus ir studijas įvairiose disciplinose, taip sukuriant gyvybingą intelektualinę erdvę, kurioje inovacijos nuolat vystosi ir plečiasi“, – pažymi rektorius.

VDU pranešė, kad tarp numatytų bendradarbiavimo formų – bendri mokslinių ir meninių tyrimų, technologijų, verslo projektai, inovacijų kūrimas, abipusis tarptautinis mokslininkų ir studentų mobilumas, STEAM ir verslumo pamokos Lietuvos mokyklose arba STEAM centruose, mokymai, MIT studentų stažuotės Lietuvoje ir kita. Taip pat planuojama inicijuoti specialias programas dirbtinio intelekto, klimato kaitos bei kitose srityse. Į Lietuvą galės atvykti ir patirtimi dalinsis, prie įvairių iniciatyvų jungsis aukščiausio lygio MIT tyrėjai. Planuojama, kad Lietuva prisijungs ir prie MIT antreprenerystės tinklo, suteikiančio prieigą prie instituto išteklių, mokymų, renginių ir bendradarbiavimo galimybių, skirtų skatinti antreprenerystės ekosistemos plėtrą.

MIT MISTI partnerių teigimu, ši programa yra strateginė investicija į Lietuvos ateitį, sudaranti galimybes šaliai tapti mokslo ir novatoriškų sprendimų lydere regione. Partnerystė su MIT bei dalyvavimas MISTI programoje stiprins Lietuvos, kaip vieno iš inovacijų ir technologijų centrų, įvaizdį ir žinomumą, prisidės prie aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo bei šalies švietimo sistemos modernizavimo, diegiant inovatyvius mokymo metodus. Viliamasi, jog per ryšius Lietuvai pavyks pritraukti naujas investicijas ir talentus, vystyti naujas strategijas ir sprendimus.

Anot „MIT MISTI Lithuania“ programos koordinatorės Lietuvoje Inos Žurkuvienės, šis susitarimas po dešimtmetį trukusių pastangų atveria naują visapusio bendradarbiavimo etapą. „Simboliška, kad metų pradžioje Lietuva taps viena iš vos daugiau nei 30 šalių pasaulyje, pasirašiusių sutartį su MIT. Strategine prasme ši partnerystė itin svarbi – ji atveria duris į patį JAV inovacijų ekosistemos branduolį ir visų pastangomis suteiks galimybę bendradarbiauti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, švietimo srityse“, – teigė I. Žurkuvienė.

Istoriniame renginyje sausio 28 d. pakviesti dalyvauti LR Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas, JAV ambasadorė Lietuvoje Kara C. McDonald, VDU ir VDA vizituojantis profesorius, MIT Menų, kultūros ir technologijų programos profesorius Gediminas Urbonas, MIT Ukrainos programos įkūrėja ir direktorė, MIT Eurazijos programos direktorė prof. Elizabeth Wood, MIT Tarptautinių ryšių prorektorius prof. Duane Boning. Pranešimą „Ateitį matuosime nanometrais“ skaitys „MIT.nano“ direktorius, elektros inžinerijos ir informatikos profesorius Vladimir Bulovič, kuris yra tarp 1 proc. labiausiai cituojamų mokslininkų pasaulyje.

Renginį užbaigs mokslo ir verslo atstovų diskusija „Lietuvos ir MIT partnerystė: mūsų pasirengimas žaisti aukščiausioje lygoje“, kurioje dalyvaus konsorciumo partneriai bei Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.

Kauno „Žalgirio“ arenoje trečiadienį vyks 22-oji Lietuvos „Aukštųjų mokyklų mugė 2025“.

Šiemet esamiems ir būsimiems abiturientams bei jaunesnių klasių mokiniams savo siūlomas studijų programas pristatys 37 švietimo įstaigos.

„Tinkamai apgalvotiems ir teisingiems sprendimams priimti, itin didelę reikšmę turi informacijos prieinamumas. Būtent toks ir yra jau 22-metus organizuojamos mugės tikslas – informuoti jaunuolius apie karjeros ir studijų galimybes Lietuvoje (…)“, – sako mugę organizuojančios įmonės „Ekspozicijų centras“ generalinis direktorius Erikas Piskunovas.

„Džiaugiamės, kad kasmet mūsų organizuojama studijų mugė per vieną dieną į Kauno „Žalgirio“ areną pritraukia beveik 14 tūkst. lankytojų iš visos Lietuvos. (…). Tikimės, kad ir šiais metais turėsime progą studijų Lietuvoje galimybes pristatyti ne mažiau gausiam lankytojų skaičiui“, – pabrėžia jis.

2025-ųjų mugėje universitetai, kolegijos, profesinės mokyklos būsimiesiems studentams pristatys studijų programas programų, gretutinių studijų pasiūlą.

Studijų mugės atidarymo metu sveikinimo žodžius tars Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas profesorius Rimantas Benetis, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė Lina Girdauskienė.

Mugėje taip pat vyks diskusijos, bus skaitomi pranešimai.

Daugiau apie mugę čia.

Naujai atrastas asteroidas kodiniu pavadinimu 2024 YR4 su Žeme gali susidurti 2032 metų gruodžio 22 dieną. Preliminariais skaičiavimais, susidūrimo tikimybė yra 1 iš 83, praneša NASA.

Asteroidas yra maždaug 50-60 metrų skersmens ir šiuo metu yra maždaug už 43 mln. km.

Remiantis NASA Žemei artimų objektų duomenų baze, 2024 metais atrastas asteroidas prie Žemės priartės 2032 metų gruodžio 22 dieną ir praskries kiek daugiau nei 100 tūkst. km atstumu – tai yra daugiau nei tris kartus arčiau nei Mėnulis yra nutolęs nuo Žemės.

Vis dėlto, asteroido orbita dar nėra tiksliai apskaičiuota, todėl vėliau gali keistis ir susidūrimo su Žeme tikimybė.

NASA duomenimis, susidūrimo tikimybė yra 1,2 proc. arba kitaip – yra 98,8 proc. tikimybė, jog asteroidas į Žemę neatsitrenks. Europos kosmoso agentūros duomenimis, susidūrimo tikimybė yra 1 iš 81.

Asteroidas aptiktas 2024 metų gruodžio 27 dieną ATLAS sistemos teleskopais.

NASA CNEOS duomenimis, asteroido 2024 YR4 skersmuo yra maždaug 55 metrai, jo greitis – apie 17 kilometrų per sekundę arba 61 200 km/val.

2032-2074 m. laikotarpiu galimi šeši susidūrimo atvejai, tačiau didžiausia susidūrimo tikimybė numatyta 2032 metų gruodžio 22 dieną.

ESA duomenimis, preliminarus asteroido susidūrimo su Žeme laikas yra 14:02 UTC (16:02 Lietuvos laiku). Šiuo metu susidūrimo tikimybė yra priskiriama 3 Torino lygio rizikai (nuo 0 iki 10).

Kaip rašo NASA, Torino 3 skalės riziką keliantis asteroidas yra vertas astronomų dėmesio. Pagal dabartinius skaičiavimus susidūrimo tikimybė yra 1 proc. ar didesnė.

Tikėtina, kad atlikus papildomus tyrimus susidūrimo rizika bus sumažinta iki nulinio lygio.

Vis dėlto, atvejis vertas visuomenės ir valstybių pareigūnų dėmesio, jei iki susidūrimo lieka mažiau nei dešimtmetis.

Gegužės–spalio mėnesiais Kauno miesto savivaldybė kartu su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Bepiločių orlaivių kompetencijų centru organizuos nemokamus dronų valdymo kursus. Mokomoji programa skirta pradedantiesiems, neturintiems, bet norintiems įgyti bazines žinias ir įgūdžius apie dronus. Išlaikiusieji egzaminą gaus A1-A3 licenciją. Iniciatyva yra Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento Pilietinio pasipriešinimo programos dalis.

Bepiločių orlaivių kursą pradedantiesiems ir neturintiems licencijų, gegužės–spalio mėnesiais praves Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Bepiločių orlaivių kompetencijų centro specialistai. Kauno miesto savivaldybė, kaip projekto partneris, dalyviams suteiks patalpas ir saugią teritoriją praktinių užduočių atlikimui.

Planuojama, kad šiemet mokomojoje programoje galės sudalyvauti ne mažiau kaip 220 asmenų. Dronus praktinių užduočių atlikimui suteiks kurso organizatoriai, rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

„Pernai rugsėjį pradėti rengti pilietinio pasipriešinimo mokymai, kurių dalimi yra ir bepiločių orlaivių valdymo kursas, sulaukė itin didelio žmonių susidomėjimo. 2024-aisiais bazines bepiločių orlaivių valdymo žinias ir įgūdžius įgavo per 450 piliečių, šiemet, matant neslūgstantį gyventojų susidomėjimą, dalyvių skaičius perkops tūkstantį. Šiais mokymais siekiama prisidėti prie saugumo ir inovacijų plėtros stiprinant šalies gebėjimus reaguoti į naujas grėsmes ir iššūkius“, – kalbėjo Lietuvos karo akademijos Bepiločių orlaivių kompetencijų centro (BOKC) vedėja Laura Gudelevičiūtė.

Dviejų dienų trukmės baziniai mokymai suskirstyti į teorinį ir praktinį modulius. Dalyviams suplanuotos paskaitos apie skrydžių saugą, oro erdvės apribojimus, aviacijos reguliavimą, žmogaus galimybių ribas, veiklos procedūras. Taip pat numatyta gilinti bendras žinias apie dronų sistemas, privatumo ir duomenų apsaugą, draudimus bei saugumo temas.

Kursantai praktiškai išmoks paruošti orlaivius skrydžiui, pakilti ir nusileisti, skristi įvairiuose aukščiuose su kliūtimis ir be jų. Modulio pabaigoje kurso dalyviai bus pasiruošę atlikti žvalgybinę užduotį ir dronu pataikyti į taikinį. Išlaikius egzaminą, kursantai gaus A1-A3 licenciją.

Bepiločių orlaivių valdymo kursuose gali dalyvauti 18 metų ir vyresni civiliai Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys galiojančių A1 ir A3 licencijų. Papildoma sąlyga – išklausyti Bazinio pilietinio pasipriešinimo kursą svetainėje mobilizacijosmokykla.lt. Edukaciją privaloma užbaigti ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki dronų mokymų pradžios. Šio kriterijaus neatitinkantys asmenys bepiločių orlaivių valdymo mokymuose dalyvauti negalės.

Visi norintieji įgyti dronų valdymo kompetencijas į kursus registruojasi internetu mppd.lrv.lt/lt/, puslapyje esančiame Mokymų kalendoriuje. Registracijos metu būtina nurodyti miestą, datą ir užpildyti dalyvio registracijos formą. Suvedant duomenis, gyventojai turi įsitikinti jų teisingumu – jie bus naudojami išrašant mokymų baigimo pažymėjimus bei užtikrinant būtinąją komunikaciją apie kursus.

Interesantų paraiškos priimamos nuo sausio 31 dienos. Detalesnė informacija apie vykdomus kursus: svarbiospamokos.lt/.

Iki kovo 7-osios Vytauto Didžiojo universitete (VDU) priimami dokumentai pretendentų, siekiančių užimti šios aukštosios mokyklos rektoriaus pareigas. Viešas konkursas šioms pareigoms paskelbtas likus dviem mėnesiams iki dabartinio rektoriaus darbo kadencijos pabaigos.

Pagal VDU Tarybos 2025 m. sausio 15 d. nutarimu patvirtintą Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą, kandidatuoti į rektoriaus pareigas negali asmuo, kuris yra Tarybos arba rinkimų komisijos narys (jei tokia sudaroma rektoriaus rinkimams) narys.

Taip pat kandidatuoti negali tas asmuo, kuris dvi kadencijas iš eilės iki vykdomų rinkimų ėjo VDU rektoriaus pareigas. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai asmuo rektoriumi buvo ne visą kadenciją (kurią nors iš dviejų), išskyrus laikiną rektoriaus pareigų ėjimą Statute nustatyta tvarka“.

Šiuo metu VDU vadovauja profesorius Juozas Augutis – matematikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas). Pirmą kartą šio universiteto rektoriumi jis buvo išrinktas 2015 metais, o 2020-aisiais – perrinktas antrai penkerių metų kadencijai.

Prof. J. Augutis pirmininkauja Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Mokslo komitetui, yra tarptautinės rizikos analizės ekspertų asociacijos SRA narys, NATO programos „Mokslas – taikai ir saugumui“ Lietuvos nominuotas ekspertas bei Lietuvos inovatyvios ekonomikos tarybos narys.

Už darbus ir pasiekimus prof. J. Augutis drauge su kolegomis yra pelnęs aukščiausią mokslininkų įvertinimą – Lietuvos nacionalinę mokslo premiją. Jam 2017-aisiais buvo suteiktas Nacionalinio kalnakasybos universiteto (Ukraina) Garbės daktaro vardas, o 2019 m. – Prancūzijos Akademinių palmių ordino riterio insignijos. VDU rektorius 2022-aisiais apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Tarp kitų jo apdovanojimų yra ir tokių, kuriuos įsteigė Kauno rajono bei Kauno miesto savivaldybės.

Vytauto Didžiojo universitetas informuoja, jog rektorių penkerių metų kadencijai universitete renka VDU Taryba, vadovaudamasi LR mokslo ir studijų įstatymu, VDU statutu bei VDU Tarybos patvirtinta rinkimų organizavimo tvarka. Konkurse dalyvauti gali nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys mokslo (meno) daktaro laipsnį, arba pripažinti menininkai, turintys pedagoginės, mokslinės ir vadybinės patirties, mokantys užsienio kalbą (anglų) ne žemesniu nei C1 lygiu. Rektoriaus atlyginimas yra 9250 eurų.

Rinkimuose dalyvauti norintis pretendentas privalo pateikti dokumentus, įrodančius suteiktą mokslo laipsnį arba menininko pripažinimą, pedagoginę bei vadybinę patirtį, savo gyvenimo aprašymą ir penkerių metų programos koncepciją einant rektoriaus pareigas. Taip pat reikia pateikti pretendento deklaraciją dėl nepriekaištingos reputacijos ir interesų konflikto atskleidimo bei kitus reikalingus ir papildomus dokumentus, kuriuos, pretendento nuomone, tikslinga pateikti konkursui rektoriaus pareigoms eiti.

Atviras Senato posėdis, skirtas pretendentų prisistatymui, numatomas kovo 19 arba 20 d., taip pat numatomas jų prisistatymui skirtas Tarybos posėdis kovo 21 d. Rektoriaus rinkimai įvyks kovo 27 dieną jiems skirto VDU Tarybos posėdžio metu.

Per 20 organizacijų kreipėsi į šalies vadovus ragindamos drausti darželinukams ir pirmų dešimties klasių mokiniams ugdymo įstaigose naudotis išmaniaisiais įrenginiais, trečiadienį pranešė Skaitmeninės etikos centras.

Pasak centro, asmeninių išmaniųjų naudojimas ugdymo įstaigose neigiamai veikia dėmesį, reikalingą mokymosi procesui, kėsinasi į ugdymo, socialinių įgūdžių praktikos ir poilsio laiką.

Taip pat – palengvina vaikams prieigą prie smurtinio, pornografinio turinio, prisideda prie patyčių internete plitimo, skatina socialinį lyginimąsi, neatsargų dalijimąsi informacija ir asmeniniais duomenimis, didina atskirtį ir mažina bendruomeniškumą.

Todėl iniciatyvos palaikytojai ragina drausti naudojimąsi asmeniniais išmaniaisiais įrenginiais ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose nuo 1 iki 10 klasės ir taip „sugrąžinti dėmesį kokybiškam ugdymui“.

Skaitmeninės etikos centras pabrėžia, kad telefonų ribojimas ugdymo įstaigose turi būti taikomas nacionaliniu mastu, ne kiekvienoje skirtingai.

„Iš telefonų – į mokyklą“ pavadintą iniciatyvą palaiko 24 organizacijos, vienijančios psichologus, psichiatrus, vaiko raidos specialistus, neurologus, darbo su vaikais ir jaunimu specialistus, žmogaus teisių gynėjus.

Tarp jų – Paramos vaikams centras, visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“, Jaunimo linija, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichologų sąjunga ir kitos.

Pasak Skaitmeninės etikos centro, palaikymą iniciatyvai išreiškė vaikų gydytojai Dainius Pūras ir Rimantas Kėvalas, neuromokslininkė Urtė Neniškytė, lytiškumo ugdymo specialistė Akvilė Giniota.

„Iš didžiulio susirūpinimo ir problemos supratimo organizacijos prisijungė nedelsiant. Argumentai, kodėl ilgiau delsti nebegalime – iškalbingi, su jais iniciatyvos svetainėje verta susipažinti kiekvienam, nepriklausomai nuo to, ar abejojate, ar iniciatyvai pritariate“, – pranešime cituojama Skaitmeninės etikos centro direktorė Rasa Jauniškienė.

Iniciatyvos autoriai sako siekiantys Lietuvos vadovams padėti apsispręsti veikti. Jie kviečia nedelsiant ieškoti sprendimų dėl situacijos ugdymo įstaigose, taip pat ragina piliečius ir įstaigas palaikyti iniciatyvą.

Didžiulis sprogimas danguje, kurio metu išsiskiria šimtus kartų daugiau energijos nei sprogus ant Hirošimos numestai bombai, ryškus it Saulė akinantis žybsnis ir daugelio kilometrų spindulių viską aplinkui griaunanti smūgio banga.

Skamba lyg pasaulio pabaiga, tačiau egzistuoja didesnė nei vieno procento tikimybė, kad po maždaug aštuonerių metų į Žemę atsitrenks naujai atrastas maždaug futbolo aikštės dydžio asteroidas.

Smūgis būtų toks stiprus, kad galėtų sunaikinti visą miestą.

Tačiau mokslininkai atidžiai stebi padėtį ir nepanikuoja.

„Šiuo metu jam skiriame labai daug dėmesio, jį stebėdami stengiamės surinkti kuo daugiau informacijos“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo vyriausiasis organizacijos „The Planetary Society“ mokslininkas Bruce‘as Bettsas.

Retas radinys

Asteroidą 2024 m. gruodžio 27 d. pirmąkart pastebėjo Čilės El Sausės observatorijos mokslininkai, pavadinę jį „2024 YR4“. Astronomų manymu, sprendžiant pagal šio dangaus kūno ryškumą, jis galėtų būti nuo 40 iki 90 metrų pločio.

Naujųjų Metų išvakarėse informacija apie šį susirūpinimą keliantį objektą atsidūrė ant JAV kosmoso agentūros NASA planetos gynybos vadovo pareigas laikinai einančios Kelly Fast stalo.

„Gauni stebėjimo duomenis, o jie (asteroidai) vėl pranyksta. Rodėsi, kad šis niekur nedings“, – naujienų agentūrai AFP paaiškino ji.

Rizika buvo vertinama toliau ir sausio 29 d. Tarptautinis perspėjimo apie asteroidus tinklas (angl. International Asteroid Warning Network, IAWN) išleido atitinkamą atmintinę.

Naujausių NASA Reaktyvinės varomosios jėgos laboratorijos skaičiavimų duomenimis, egzistuoja 1,6 proc. tikimybė, kad šis asteroidas 2032 m. gruodžio 22 d. atsitrenks į Žemę.

Jei tai tikrai įvyks, galimos susidūrimo vietos būtų rytinė Ramiojo vandenyno dalis, Pietų Amerikos šiaurė, Atlanto vandenynas, Afrika, Arabijos jūra, Pietų Azija, rašoma IAWN atmintinėje.

„2024 YR4“ skrieja visiškai elipsine ketverių metų orbita ir, aplenkęs arčiausiai Saulės esančias planetas, savo kelionę pro Marsą tęsia Jupiterio link.

Šiuo metu jis tolsta nuo Žemės, o prie jos vėl priartės tik 2028 m.

„Didelė tikimybė, kad į Žemę jis neatsitrenks, be to, ateinančiais mėnesiais ar metais ši tikimybė gali tapti lygi nuliui“, – sakė B. Bettsas.

Panašų scenarijų jau matėme 2004 m., kai buvo prognozuojama 2,7 proc. tikimybė, kad 2029 m. į Žemę atsitrenks asteroidas „Apophis“. Tolesnių stebėjimų duomenys leido padaryti išvadą, kad susidūrimas neįvyks.

Destruktyvus potencialas

Garsiausias susidūrimas su asteroidu įvyko prieš 66 milijonus metų, kai dešimties kilometrų skersmens kosminis akmuo atsitrenkęs į mūsų planetą sukėlė joje visuotinę žiemą, nušluodamas nuo jos paviršiaus dinozaurus ir 75 proc. visų rūšių.

Tuo tarpu „2024 YR4“ priklauso „miestų žudikų“ kategorijai.

„Jei jis nukristų ant Paryžiaus, Londono arba Niujorko, iš esmės būtų nušluotas visas miestas ir dalis jo apylinkių“, – paaiškino B. Bettsas.

Tokį susidūrimą galima būtų palyginti su 1908 m. Tunguskos incidentu, kai 2 000 kvadratinių kilometrų plote 880 milijonus medžių išguldė virš Sibiro sprogęs maždaug 30–50 metrų skersmens asteroidas ar kometos atplaiša.

Prognozuojama, kad „2024 YR4“ taip pat sprogtų ore, o ne ant žemės, po savęs palikdamas kraterį.

„Pagal masę ir greitį… galime apskaičiuoti energiją“, – teigė Johnso Hopkinso Taikomosios fizikos laboratorijos planetų astronomas Andrew Rivkinas.

Asteroido „2024 YR4“ sprogimo galia būtų tokia, tarytum būtų sprogusios maždaug aštuonios megatonos trotilo, o tai yra virš 500 kartų daugiau nei ant Hirošimos numestos atominės bombos galia.

Asteroidui sprogus virš vandenyno, jo poveikis nebūtų toks reikšmingas, nebent sprogimas įvyktų netoli kranto, kur galėtų sukelti cunamį.

Galime jį sustabdyti

Ekspertų teigimu, gera žinia yra ta, kad dar turime pakankamai laiko pasiruošti.

A. Rivkinas vadovavo mokslininkų komandai, atlikusiai tyrimus 2022 m. NASA misijos DART metu, kai erdvėlaiviu buvo sėkmingai pakeistas vieno asteroido kursas. Tokia strategija yra vadinama „kinetiniu susidūrimu“.

Anuomet misijos taikiniu pasirinktas asteroidas grėsmės Žemei nekėlė, todėl buvo idealus bandymų objektas.

„Neįsivaizduoju, kodėl neturėtų pasisekti“ ir šį kartą, sakė jis. Svarbiau būtų atsakyti į klausimą, ar didžiosios valstybės būtų linkusios finansuoti tokią misiją, jei nebūtų grėsmės jų teritorijai.

Tiesa, yra ir kitokių, labiau eksperimentinių sumanymų.

Dalį asteroido galima būtų sutrupinti lazeriu, tokiu būdu nukreipiant jį nuo kurso. Buvo pasiūlyta ir „gravitacinio vilkiko“ – milžiniško orlaivio, kuris iš lėto, naudodamas savo paties gravitaciją, patrauktų asteroidą į šalį – idėja.

Jei visos kitos priemonės nepasiteisintų, dar yra gana daug laiko, kad valdžia spėtų evakuoti susidūrimo zoną.

„Tikrai nederėtų dėl to baimintis, – ramino K. Fast. – Galime viską išsiaiškinti, viską numatyti ir parengti tinkamus planus.“

Švietimo ministrei Ramintai Popovienei nematant poreikio reglamentuoti mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose, tą norėtų daryti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Įvesti šį ribojimą iki 2026 metų pabaigos ministerija yra numačiusi Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekte.

Kaip BNS nurodė SAM, prieš priimant galutinius sprendimus planuojama ištirti skaitmeninių technologijų poveikį vaikų sveikatai. Tą ketinama pavesti padaryti Higienos institutui. Taip pat šį klausimą planuojama aptarti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais.

Švietimo ministrė BNS sausį sakė, kad poreikį nacionaliniu mastu reglamentuoti mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose matytų tik kilus visuotiniam poreikiui.

Šią savaitę 24 organizacijos kreipėsi į šalies vadovus ragindamos drausti naudotis išmaniaisiais įrenginiais darželiuose ir 1–10 klasių mokiniams.

Skaitmeninės etikos centro teigimu, asmeninių išmaniųjų technologijų naudojimas ugdymo įstaigose neigiamai veikia dėmesį, reikalingą mokymosi procesui, trukdo socializuotis.

Tarp iniciatyvos „Iš telefonų – į mokyklą“ autorių – visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“, Jaunimo linija, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichologų sąjunga ir kitos.

Šiuo metu tvarką, ar leisti naudotis telefonais mokyklose, nustato pačios ugdymo įstaigos. Mobiliuosius yra uždraudusios pavienės šalies mokyklos.

Iniciatyvos autoriai pabrėžė, kad telefonų ribojimas ugdymo įstaigose turi būti taikomas nacionaliniu mastu.

Dalis šalių jau riboja, ar planuoja apriboti telefonų naudojimąsi mokyklose. Remiantis praėjusių metų rudenį paskelbtais UNESCO duomenimis, daugiau nei 60 šalių įstatymais ar taisyklėmis draudžia naudoti išmaniuosius telefonus klasėse.

Prancūzija dar 2018 metais uždraudė darželiuose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose naudoti „mobiliuosius telefonus ar bet kokią kitą elektroninių ryšių įrangą“. Nuo rudens to nebegalės daryti ir 180 pagrindinių mokyklų mokiniai.

Nuo gegužės Latvijoje 1– 5 klasių mokiniai taip pat negalės naudotis mobiliaisiais telefonais.

Daugėjant tyrimų, rodančių, kad pernelyg daug laiko prie ekrano praleisti vaikams gali būti kenksminga, ši problema tapo aktuali visai Europai.

Švedijos visuomenės sveikatos agentūra yra skelbusi, kad jaunesni nei dvejų metų vaikai neturėtų žiūrėti televizoriaus ar naudotis išmaniaisiais prietaisais, o vyresnio amžiaus vaikams reikėtų riboti laiką praleidžiamą prie ekranų.

Klimato kaita vis labiau veikia mūsų kasdienį gyvenimą – nuo staigių orų svyravimų iki natūralių ekosistemų disbalanso. Lietuvoje jau matome, kad tradicinis keturių metų laikų ciklas pradeda keistis, o Pietų Italijoje stebimi neįprastai gausūs sniego kiekiai.

Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (KTU APINI) direktorė, profesorė dr. ir „Regionų prisitaikymo prie klimato kaitos (ADAPTO)“ projekto vadovė Žaneta Stasiškienė teigia, kad šie pavyzdžiai rodo, kaip globalūs klimato pokyčiai veikia įvairias pasaulio dalis, rašoma pranešime.

Europa, kaip tankiai apgyvendintas regionas, susiduria su dideliais iššūkiais, tokiais kaip gyventojų augimas, urbanizacija ir klimato kaitos pabėgėliai. Urbanizuotų teritorijų plėtra dažnai vyksta žaliosios erdvės sąskaita, o tai neigiamai veikia tiek klimatą, tiek gyvenimo kokybę. Nors technologinės inovacijos prisideda prie energijos suvartojimo mažinimo ir skatina atsinaujinančios energijos plėtrą, šių priemonių vis dar nepakanka reikšmingiems pokyčiams pasiekti.

„Klimato kaitos iššūkių sprendimas reikalauja greitesnių ir ryžtingesnių veiksmų, įskaitant vartojimo įpročių keitimą ir naujų gyvenimo būdo tradicijų diegimą. Šie pokyčiai neturėtų būti suvokiami kaip griežtas savęs ribojimas, o kaip racionalūs sprendimai, skatinantys tvarumą“, – sako Ž. Stasiškienė.

Pasak jos, švietimas yra ne mažiau svarbus nei technologiniai sprendimai, nes tik ugdant tvaresnį požiūrį ir keičiant visuomenės įpročius galime pasiekti užsibrėžtus tikslus. Net ir pačios pažangiausios technologijos, be socialinių pokyčių, nesugebės pilnai išspręsti klimato kaitos problemų. Todėl būtina skatinti visuomenės sąmoningumą ir, kartu su technologiniais sprendimais, diegti naujas praktikas, kurios prisidėtų prie darnesnės ir atsparesnės visuomenės kūrimo.

„Geltona šviesa“ jau dega

Ž. Stasiškienė pažymi, kad Europa buvo pirmoji, pradėjusi kelti klimato kaitos klausimus ir raginti imtis konkrečių veiksmų. Tačiau, nepaisant šių iniciatyvų, Europos šalių situacija klimato kaitos srityje išlieka itin netolygi, o tai lemia įvairūs veiksniai, įskaitant skirtingus ekonominius prioritetus ir finansines galimybes.

„Svarbu pabrėžti, kad daugelis veiksmų jau yra pavėluoti. Požiūris į klimato kaitos iššūkius keičiasi – vis daugiau verslo ir politikos atstovų pripažįsta, jog veikti būtina dabar. Tačiau trūksta nuoseklaus ir strateginio požiūrio. Nekoordinuoti sprendimai išlieka problema ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse“, – teigia ji.

KTU profesorė dalijasi, kad Skandinavijos šalys yra laikomos lyderėmis klimato kaitos srityje – jų nuosekliai įgyvendinamos strategijos leidžia efektyviai spręsti šios problemos iššūkius, todėl klimato kaitos poveikis šiuose regionuose yra mažiausiai juntamas. „Vis dėlto bendra situacija Europoje kelia nerimą – „geltona šviesa“ jau dega ryškiai. Strateginiai ir politiniai sprendimai turi keistis, nes jų poveikis daro didelę įtaką ateities vystymuisi“, – sako Ž. Stasiškienė.

Lietuvoje pramonė, kurios net 87 proc. produkcijos yra eksportuojama, susiduria su vis griežtesniais tiekimo grandinių reikalavimais. Tvarumo ataskaitos, anksčiau laikytos tik formalumu, dabar tampa svarbia verslo išlikimo sąlyga. Partneriai tikisi ne tik pateiktų dokumentų, bet ir realių veiksmų: atsakingo žaliavų pasirinkimo, procesų efektyvumo užtikrinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo. Šie pokyčiai skatina įmones tobulėti, net jei jos dar nėra visiškai pasirengusios šiems iššūkiams.

„Daug kas priklauso nuo įmonių vadovų požiūrio ir supratimo. Tvarumas turi tapti ne tik formaliu reikalavimu, bet ir savaime suprantama praktika, kaip kasdienis darbų saugos ar sveikatos priežiūros užtikrinimas. Poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimas turi būti natūrali veiklos dalis, o ne tik deklaruojamas tikslas. Nors šis požiūris pamažu įsigali, pokyčius būtų buvę galima įgyvendinti dar prieš dešimtmetį – strategiškai ir be dabartinės skubos bei panikos“, – pastebi KTU profesorė.

Padės prisitaikyti prie klimato kaitos

Atsižvelgiant į Europos Komisijos strategiją dėl prisitaikymo prie klimato kaitos, inicijuotas „Regionų prisitaikymo prie klimato kaitos (ADAPTO)“ projektas, siekiant padidinti regionų atsparumą neišvengiamam klimato kaitos poveikiui. Projekte dalyvauja partneriai iš Lietuvos, Lenkijos, Airijos, Prancūzijos, Graikijos ir Kipro.

Ž. Stasiškienė pažymi, kad projekto unikalumas slypi jo koncepcijoje – jame dalyvauja patariamasis partneris, kuris tiesiogiai nekeičia politikos, tačiau teikia profesionalias rekomendacijas. „Labai vertiname, kad šį vaidmenį atlieka KTU. Šis pripažinimas suteikia universiteto ekspertams galimybę prisidėti rengiant svarbius dokumentus, tokius kaip Europos pramonės dekarbonizavimo gairės (angl. Mutual Learning Initiative, MLI) ir žiedinės ekonomikos standartai“, – sako ji.

Visa sukaupta patirtis bus perduota projekto partneriams, siekiant padėti jiems pritaikyti šiuolaikines tvarumo tendencijas ir pasirinkti tinkamiausius politikos įrankius. „Šie įrankiai taps pagrindu veiksmų planui, kuris apims ne tik klimato kaitos poveikio mažinimą, bet ir strateginį prisitaikymą (angl. adaptation). Artimiausiais metais planuojame išsamiai išanalizuoti kiekvieno partnerio situaciją ir pateikti rekomendacijas dėl konkrečių strategijų bei pokyčių, kuriuos būtų galima įgyvendinti jų šalyse ir savivaldybėse“, – aiškina KTU profesorė.
Pasak jos, svarbu pabrėžti, kad šis projektas – tai įrankis, kuris bus nuosekliai įvertintas ir, remiantis naujausiais dokumentais, pateiktas kaip konkretūs sprendimai regioninei valdžiai.

„Darnūs ir gerai apgalvoti sprendimai leis efektyviai prisitaikyti prie klimato kaitos iššūkių ir kurti ilgalaikę pridėtinę vertę. Džiugu, kad regioninė valdžia, dalyvaujanti ADAPTO projekte, puikiai supranta šių sprendimų svarbą. Vizitai į savivaldybes rodo, jog tai nėra tik formalumas – dalyviai aiškiai suvokia savo atsakomybę, pripažįsta būtinybę priimti tinkamus sprendimus ir, svarbiausia, žino, kad klaidoms nėra vietos“, – pastebi ji.

Europa susiduria su klimato anomalijomis

Projekto pradžioje buvo išskirtos pagrindinės regionų problemos, su kuriomis susiduria įvairios Europos vietovės, atsižvelgiant į jų ekologinius, ekonominius ir socialinius iššūkius. Klimato kaitos poveikis šioms teritorijoms pasireiškia skirtingais būdais, lemiančiais tiek gyventojų kasdienį gyvenimą, tiek regionų ekonominę plėtrą.

Ž. Stasiškienė pasakoja, kad Liublino vaivadijoje Lenkijoje žemės ūkis užima daugiau nei 70 proc. teritorijos, tačiau regionas yra viena iš mažiausiai miškingų vietovių šalyje – tik 23,7 proc. Tai rodo, kad regiono ekonomika priklauso nuo tradicinių sektorių, kurie yra itin pažeidžiami klimato pokyčių.

„Prancūzijos Bretanės regionas susiduria su vis dažnėjančiomis sausromis, rekordinėmis temperatūromis ir pakrančių potvyniais dėl kylančio jūros lygio. Tam tikros gyventojų grupės, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai miesto vietovėse, yra ypač pažeidžiami karščio bangų metu, o kaimo bendruomenės susiduria su tokiomis rizikomis kaip upių potvyniai ir miškų gaisrai“, – dalijasi ji.

Graikijos Šiaurės Egėjo jūros regione klimato kaitos pavojai yra įvairūs: ekstremalios karščio bangos, laukiniai gaisrai, sausros, audros, potvyniai ir kylantis jūros lygis. Pakrantės erozija ir šilumos salų efektas miesto teritorijose dar labiau didina regiono pažeidžiamumą. Šie pavojai kelia grėsmę infrastruktūrai, ekosistemoms, žemės ūkiui ir gyvenvietėms, taip pat didina sveikatos priežiūros ir energijos sąnaudas, neigiamai veikia BVP.

„Tipererio grafystė pietų Airijoje išsiskiria tuo, kad 60 proc. gyventojų gyvena kaimo vietovėse. Regionas labai priklauso nuo žemės ūkio ir maisto gamybos dėl derlingų žemių ir gausaus upių tinklo. Tačiau klimato pavojai, tokie kaip potvyniai, sausros ir vėjo audros, tampa vis dažnesni ir intensyvesni, turėdami neigiamą poveikį vandens kokybei, ekosistemoms, infrastruktūrai ir privačiai nuosavybei. 2016 m. atliktas potvynių rizikos tyrimas nustatė 19 gyvenviečių, kurioms gresia pavojus, todėl buvo pradėtos vykdyti potvynių mažinimo programos“, – sako KTU profesorė.

Ypsono savivaldybėje Kipre, Viduržemio jūros regione, pastebimas temperatūrų kilimas ir kritulių kiekio mažėjimas, dar labiau didinantis spaudimą vandens ištekliams. Vandens trūkumas išlieka opi problema, nes Kipre vienam gyventojui tenkantis gėlo vandens kiekis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje – vandens naudojimo indeksas siekia apie 45 proc., kas rodo didelį perteklinį vartojimą.

„Regionų prisitaikymo prie klimato kaitos (ADAPTO)“ projektą finansuoja „Interreg Europe“ programa. Projekto nr.: 02C0657.

Lietuva svarsto vyriausybiniu lygiu riboti prieigą prie Kinijoje sukurto generatyvaus dirbtinio intelekto (DI) technologijų pokalbių roboto „DeepSeek“.

„Jis yra svarstytinas (ribojimas svarbiausioms organizacijoms, valstybinėms institucijoms – BNS). Reikia pasižiūrėti, kiek tai yra įmanoma įgyvendinti per esančią informacinių technologijų architektūrą tose organizacijose, bet kalbėsimės, svarstysime ir judėsime link to, kad sustiprintume šioje vietoje mūsų atsparumą“, – BNS šią savaitę sakė už kibernetinį saugumą atsakingas krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) BNS nurodė kritinių sektorių darbuotojams primygtinai nerekomenduojantis naudoti „DeepSeek“ tarnybiniuose įrenginiuose.

Centras taip pat teigė, jog draudimas šiems žmonėms naudotis „DeepSeek“ ar panašiomis kiniškomis, taip pat ne Europos Sąjungos (ES) kilmės programėlėmis „svarstytinas nacionaliniu lygmeniu“.

Sausio pabaigoje Kinijos startuolis pristatė „DeepSeekV3“ – DI asistentą, kuris gali rašyti dainų žodžius, padėti rengti asmeninio tobulėjimo planą ar parašyti vakarienės receptą pagal tai, kas yra šaldytuve. Šis pokalbių robotas gali bendrauti keliomis kalbomis, bet geriausiai jis tai daro angliškai ir kiniškai.

Tačiau neilgai trukus Australija bei Pietų Korėja dėl programos duomenų tvarkymo praktikos uždraudė „DeepSeek“ naudojimą visuose vyriausybiniuose įrenginiuose.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kibernetinio saugumo įmonei „Feroot Security“ paskelbus, kad minimame DI modelyje yra paslėptas kodas, galintis perduoti naudotojo duomenis Kinijos valstybinei telekomunikacijų įmonei „China Mobile“, „DeepSeek“ naudojimą vyriausybiniuose įrenginiuose siekiama uždrausti ir šioje šalyje.

Kelia didelę riziką

Kibernetinio saugumo centras šią savaitė BNS teigė „DeepSeek“ riziką vertinantis kaip didelę ir rengiantis specializuotas rekomendacijas dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo.

„(„DeepSeek“ – BNS) rizika vertinama kaip didelė, dėl jau minėtų priežasčių: galimai perteklinė naudotojų asmens duomenų prieiga ir naudojimas aplinkoje, kurioje negalioja ES reglamentavimas, bei iš to kylančios pasekmės, nesaugus jautrios informacijos pateikimas platformos valdytojams“, – nurodė centras.

Tarp rizikos veiksnių taip pat įvardinamas galimas dezinformacijos skleidimas, surinktos informacijos panaudojimas platformoje ar už jos ribų priešiškais tikslais prieš pavienius žmones, organizacijas ar Lietuvą.

„Krašto apsaugos sistemos darbuotojams naudotis kiniško pobūdžio programėlėms tarnybiniuose mobiliuose įrenginiuose yra draudžiama. Vienareikšmiškai palaikome ir sakome, kad valstybės institucijų kritinių sektorių bei strateginių įmonių darbuotojams laikytis rekomendacijos nenaudoti „DeepSeek“, – BNS sakė T. Godliauskas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas taip pat teigė matantis poreikį griežčiau reglamentuoti naudojimąsi „DeepSeek“.

„Reikia protingai elgtis, sąmoningai. Manau, kad naudojimasis „DeepSeek“ yra Kinijos interesuose, o ne mūsų“, – pabrėžė parlamentaras.

Baiminasi dėl duomenų apsaugos

Tiek NKSC, tiek T. Godliauskas tvirtino, jog Lietuva remtų bendras ES rizikos valdymo priemones, susijusias su „DeepSeek“.

„Kadangi mes esame bendro Europos kibernetinio centro dalis daugiau būtų galima apeliuoti į bendrą kolektyvinį sprendimą, bet kas liečia mūsų kritinį sektorių, čia galimas ir nacionalinis sprendimas. Šiai dienai žiūrima ir gilinamasi, rengiamos specializuotos rekomendacijos. Tikiuosi, jos greitu laiku išeis“, – sakė krašto apaugos viceministras.

Pasak jo, bene didžiausią riziką kelia tai, jog „DeepSeek“ neužtikrina duomenų apsaugos.

„Kinijos įstatymai reikalauja, kad visos įmonės dalintųsi su valstybe, įskaitant žvalgybą, duomenimis, kuriuos jie renka ir saugo“, – BNS nurodė viceministras.

Jis tvirtino „DeepSeek“ keliamus iššūkius kitą savaitę ketinantis aptarti su Australijos atstovais.

Programėlės duomenys laikomi ir apdorojami Kinijos serveriuose, todėl gali būti saugomi ir analizuojami be aiškaus naudotojo sutikimo ir supratimo.

Nors daugeliui mobiliųjų aplikacijų reikalinga prieiga prie asmens duomenų tam, kad būtų tinkamai teikiamos paslaugos, Kinijos kompanijų kuriamos programėlės dažnai prašo platesnės prieigos prie vartotojo informacijos, ne visuomet aiškiai nurodant tiesiogines priežastis.

Pasigenda skaidrumo

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) BNS nurodė atidžiai stebinti situaciją, susijusią su „DeepSeek“ programėle renkamais asmens duomenimis, tačiau akcentuoja jau dabar pasigendanti daugiau skaidrumo.

„Todėl gyventojus raginame programėle nesinaudoti ir atsakingai pagalvoti prieš vedant jautrius savo ar kitų žmonių duomenis“, – nurodė VDAI.

Pasak inspekcijos, situacija dėl „DeepSeek“ bus aptariama ir Europos duomenų apsaugos valdybos vasario 11 dienos plenariniame posėdyje.

Sausį pristatytas Kinijos startuolis greitai įsiveržė į JAV ir kitų šalių lenktynes vystant dirbtinio intelekto technologiją.

Programėlė sukrėtė technologijų pramonę ir smogė JAV milžinams, įskaitant milžinę „Nvidia“, kurios rinkos vertė praėjusį pirmadienį sunyko rekordine beveik 600 mlrd. dolerių suma – daugiausiai per vieną dieną Volstrito istorijoje.

Antradienio rytą sutriko „Facebook“ ir „Messenger“ veikla.

Vartotojai skundžiasi, kad sunku išsiųsti žinutes, kai kada išsiųsti žinučių iš viso nepavyksta.

„Downdetector“ duomenimis, antradienį po 9 val. ryto buvo užfiksuotas pranešimų apie „Facebook“ ir „Messenger“ trikdžius šuolis.

Vartotojai taip pat praneša, kad stringa ir „Workplace“ veikla.

Daugiausiai trikdžių praneša „Facebook“ interneto svetainės naudotojai. Siunčiant žinutes per interneto svetainę ilgai matomas statusas „siunčiama“.

Oficialiai trikdžių „Meta“ kol kas nepakomentavo.